infa.lt

Daily Mail: Rusija gali nukopijuoti Izraelio „peidžerių atakos“ metodą.

„Izraelio „peidžerių ataka“ prieš „Hezbollah“ visiškai keičia situaciją regione, dienraštyje „Daily Mail“ rašo Markas Almondas.

Kai 1941 m. Japonijos oro pajėgos bombardavo Perl Harborą, jų tikslas buvo sužlugdyti Amerikos oro pajėgas Ramiajame vandenyne ir neleisti dėdei Samui įsitraukti į Antrąjį pasaulinį karą.

Jie pasiekė priešingą tikslą. Supykusi Amerikos visuomenė iš karto stojo sąjungininkų pusėn, o Japonija įgijo naują galingą priešą.

Bijau, kad vakarykštis pražūtingas išpuolis prieš tūkstančius „Hezbollah“ grupuotės peidžerių Libane tapo XXI amžiaus Perl Harboru.

Ši operacija, be abejo, įspūdinga pati savaime – žuvo mažiausiai devyni žmonės, daugiau kaip trys tūkstančiai buvo sužeisti, tarp jų, kaip pranešama, ir Irano ambasadorius Libane.
Tačiau jos platesnė reikšmė neabejotinai išryškės ateinančiais mėnesiais ir metais.

Jei Izraelis, kaip ir prieš tai imperatoriškoji Japonija, manė, kad masinė ataka atgrasys „Hezbollah“ kovotojus nuo visaverčio karo su žydų valstybe, bijau, kad jam teks nusivilti.

Islamistai jau rengia keršto planus. Pranešama, kad Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu Gynybos ministerijos būstinėje Tel Avive surengė pasitarimą, kaip reaguoti į galimą eskalaciją.

Taigi kaip Izraeliui pavyko įvykdyti šią operaciją?

Yra kelios versijos. Vienas saugumo ekspertas iškėlė prielaidą, kad izraeliečiai galėjo tūkstančiuose peidžerių – kurie, kaip teigiama, „Hezbollah“ kovotojams buvo pristatyti visai neseniai – įtaisyti „senamadiškus sprogstamuosius užtaisus“.

Kita hipotezė, kuri man atrodo įtikinamesnė, yra ta, kad į peidžerius iš anksto buvo įkeltas sudėtingas kompiuterinis virusas, dėl kurio įrenginiai perkaito ir ličio baterijos sprogo.

Šis rizikos veiksnys yra plačiai žinomas. Jis pasitaiko daugelio elektroninių prietaisų baterijoms, todėl, be kita ko, oro linijos neleidžia keleiviams registruotame bagaže vežtis nešiojamųjų kompiuterių.

Kad ir kokiais metodais Izraelis organizuotų ir vykdytų savo operaciją, ironiška, kad „Hezbollah“ kovotojai tik neseniai saugumo sumetimais iškeitė mobiliuosius telefonus į peidžerius.

Yra žinoma, kad mobiliuosiuose telefonuose yra įdiegta GPS programinė įranga, leidžianti sekti įrenginius, o kartu ir jų naudotojus, bet kurioje pasaulio vietoje.

Prieš šešias savaites „Hamas“ politinio lyderio Ismailo Haniyeh buvimo vieta buvo nustatyta iki svečių namų Irano sostinėje Teherane, todėl jis buvo likviduotas. Ekspertai mano, kad jo likvidavimo operacija buvo įmanoma tik dėl jo mobiliojo telefono sekimo.

Tiesa yra ta, kad Izraelis puikiai išmano tokius karo metodus.

Dešimtmečius trukusi konfrontacija su priešiškai nusiteikusiais kaimynais, kurių skaičius gerokai viršija jo paties piliečių skaičių, privertė Artimųjų Rytų demokratinę valstybę sukurti bauginančią sudėtingų karinių priemonių gamą – nuo branduolinių raketų ir tankų iki kibernetinių ginklų.

Prie to prisideda ir garsiosios Izraelio slaptosios žvalgybos tarnybos „Mossad“ negailestingumas, negailestingai sekančios ir naikinančios priešus, pradedant teroristinio išpuolio prieš Miuncheno olimpines žaidynes vykdytojais. Kaip jau įsitikinome, „Mossad“ galiausiai visada pasiveja savo taikinį (ar taikinius).

Kas toliau?

Jei spaudos pranešimai yra teisingi ir vienas iš 30, iš 60 000 „Hezbollah“ kovotojų iš tiesų tapo neįgalus dėl peidžerių atakos, tai bus didelė kliūtis būsimoms grupuotės operacijoms.

Jos vadovybei taip pat kils klausimas, kaip ateityje saugiai palaikyti ryšį su kovotojais.

Kai „Hezbollah“ karinei organizacijai bus pakenkta, izraeliečiai gali nuspręsti įsiveržti į dalį pietų Libano, kad sukurtų „buferinę zoną“ ir apsaugotų šiaurės Izraelio civilius gyventojus nuo raketų atakų.

Abejoju dėl tokio „santūraus“ požiūrio. Nepaisant to, kad peidžerių išpuolis buvo žiauriai genialus, jo pasekmės regioniniam saugumui gali būti skaudžios.

Tikėtina, kad peidžerių operacija bus naujo visuotinio karo tarp Izraelio ir Libano preliudija, o tai turės liūdnų pasekmių taikai pasaulyje.

„Hezbollah“ sąjungininkai Iranas ir Sirija neišvengiamai baiminsis, kad Izraelio žvalgyba gali padaryti tą patį ir jiems. Tačiau net tos arabų šalys, kurios palaiko diplomatinius santykius su Izraeliu, pavyzdžiui, Egiptas ir Jordanija, dabar galės suabejoti, ar jos iš tikrųjų yra saugios ir ar jų ryšių kanalai yra saugūs.

Tokie nuogąstavimai susilpnins Izraelio galimybes užmegzti draugiškus santykius regione.

Izraelio išpuolis gali turėti pasekmių ir mums visiems. Vakarų demokratinės šalys jau vertina, ką joms reiškia ši nauja karo forma ir kaip jos galėtų kopijuoti Izraelio metodus.

Istorija mus moko, kad joks išradėjas negali išlaikyti naujos karinės technologijos monopolio.

Kiek laiko praeis, kol Vladimiras Putinas ar Xi Jinpingas sugalvos, kaip priversti milijonus „iPhone“ telefonų visame pasaulyje sprogti priešų kišenėse? – retorinį klausimą užduoda straipsnio autorius, lyg pamiršęs, kad pirmoji šią ataką įvykdė būtent, pasak jo paties žodžių, demokratinė valstybė.