infa.lt

„iPhone 16“ | Foto: Apple

Didžiausia pasaulyje bendrovė susikaupė baudų, mokesčių ir tyrimų regione, kuriame, kaip ji teigia, negali parduoti savo naujausių dirbtinio intelekto technologijų, praneša „Politico“ leidinys.

Europos Sąjunga „Apple“ dabar yra brangiai kainuojantis galvos skausmas.

Praėjusią savaitę didžiausia pasaulyje bendrovė pralaimėjo apeliacinį skundą dėl 13 mlrd. eurų mokesčių sąskaitos. Kovo mėnesį jai buvo skirta 1,8 mlrd. eurų bauda dėl programėlių parduotuvės taisyklių. Be to, atliekami trys tyrimai, kurių metu jai gali būti skirta bauda už ES Skaitmeninių rinkų akto (DMA) reikalavimų nesilaikymą.

Praėjusią savaitę „Apple“ daugiausia dėmesio skyrė naujojo „iPhone 16“, su dirbtiniu intelektu – „Apple Intelligence“, pristatymui, kurio metu buvo žadama, kad dirbtinis intelektas padės rašyti žinutes, kurti filmus ir rezervuoti restoranus ir atliks daug kitų darbų.

Ir daugybė „Apple“ naudotojų nekantriai laukia rugsėjo 20 d. kada tie telefonai bus pradėti pardavinėti, kad galėtų kuo greičiau pasinaudoti naujosios įrangos su dirbtiniu intelektu pajėgumais.

Tačiau ne Europos Sąjungoje, kur dėl „teisinio neapibrėžtumo“ bendrovė šios funkcijos naudoti nepradės, rašo „Politico“. Tad gaunasi taip, kad padidintos galios „iPhone 16“ procesorius ir iki 8 GB operatyvioji atmintinė suksis tuščiai, neišnaudodama pajėgumų, už kuriuos bus užmokėta perkant telefoną.

Viena aukšto rango „iPhone“ naudotoja, už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos narė Margrethe Vestager, nenusiminė ir birželį teigė, kad jai „gana palengvėjo, jog savo „iPhone“ negaus dirbtinio intelekto atnaujintos paslaugos“.

„Apple“ gerbėjai į tai žiūri kitaip: „Ar turėtume pirkti šį įrenginį ne ES?“ – klausė vienas iš jų „X“ tinkle. Tai nepadės; „Apple“ teigia, kad dirbtinio intelekto funkcijos neveiks ES arba jei jūsų telefone bus nustatyta ES šalis. (Tačiau, jei jūsų telefone bus nustatyta ne ES šalis – yra galimybė, kad jums galios tos šalies „Apple“ programėlių parduotuvė ir, atitinkamai, dirbtinio intelekto galimybė. Taip rašo žmonės, išbandę šį Turkijos, kaip šalies, variantą – infa.lt past.)

Daro nuolaidas

„Apple“ buvo viena iš technologijų milžinių, kuri anksčiau sklandžiai žaidė Briuselio žaidimą, apeidama antimonopolines ir reguliavimo problemas, kurios kamavo kitas didžiąsias technologijų įmones. Ji padarė nuolaidų, kad būtų nuraminti tyrimai dėl muzikos parsisiuntimo ir e. knygų.

Nors „Apple“ šiais metais išsprendė antimonopolinį tyrimą dėl mokėjimų už telefonus ir pernai įdiegė ES reikalaujamą įkrovimo prievadą, kuriam anksčiau priešinosi, tai buvo tik dalis to, ką Vestager praėjusią savaitę pavadino „nevienareikšmiška“. Anksčiau ji kritikavo bendrovę už tai, kad ji paliko „liūdną neteisėto elgesio prieskonį“.

Didžiausios „Apple“ reguliavimo problemos susijusios su jos programėlių parduotuve. Iš prietaisų gamintojos ji virto programėlių platforma, kuri 2023 m. rugsėjį pasibaigusiais finansiniais metais gavo 383 mlrd. dolerių. Maždaug ketvirtadalį didžiulių pajamų ji gauna iš Europos.

Dabar ji parduoda paslaugas ir ima dalį paslaugų, kurias siūlo kiti kūrėjai, parduodantys savo programėles „Apple“ parduotuvėje. Kai kurie kūrėjai šį mokestį vadina nesąžiningu „Apple“ mokesčiu, ir nori, kad reguliavimo institucijos ir teismai jį apribotų.

ES yra viena iš kelių teisėsaugos institucijų, kurios atidžiai išnagrinėjo, kaip „Apple“ nustato taisykles programėlių kūrėjams, parduodantiems programėles jos platformoje. Tačiau per DMA ji žengė dar toliau ir uždraudė kai kuriuos veiksmus.

„Apple“ aktyviai ir nesėkmingai lobavo prieš DMA nuostatą, kuria uždrausta ‚side-loading‘ – praktika, kai į įrenginį pridedama nauja programėlių parduotuvė, kad klientai galėtų įsidiegti programinę įrangą, kurios nėra pačios ‚Apple‘ parduotuvėje.

Ji teigė, kad dėl to „iPhone“ taps mažiau saugūs, nes kibernetiniams nusikaltėliams bus lengviau į telefonus slapta įdiegti savo programas.

Spaudimas

Bendrovė vis dėlto ėmėsi veiksmų, kad laikytųsi naujųjų ES taisyklių. Šių metų pradžioje ji parengė atitikties planą, o kovo mėnesį atsakė į kritiką, paaiškindama, kad jos inžinieriai, kurdami naujas verslo sąlygas, „iš esmės buvo priversti piešti ant tuščio lapo“.

Nuolatinė kūrėjų kritika, kad „Apple“ gali būti nepakankamai konstruktyvi, pastūmėjo bendrovę pastaraisiais mėnesiais atlikti keletą sąlygų pakeitimų.

„Jiems tikrai daromas spaudimas, kitaip jie nedarytų šių pakeitimų“, – teigė rinkos tyrimų grupės IDC viceprezidentas, atsakingas už įrenginius Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, Francisco Jeronimo.

Kompanijos „Apple“ atstovas spaudai Julienas Trosdorfas sakė, kad kompanija „ir toliau konstruktyviai bendradarbiaus su Europos Komisija“.

„Pastaraisiais mėnesiais demonstravome lankstumą ir gebėjimą reaguoti į Europos Komisijos ir kūrėjų pastabas, išklausėme ir atsižvelgėme į jų nuomonę“, – sakė jis.

Vestager, triumfavusi dėl netikėtos pergalės „Apple“ mokesčių srityje, praėjusią savaitę galėjo sau leisti būti taiki: „Dirbame su įmonėmis, kad jos laikytųsi reikalavimų. Mes nedirbame prieš bendrovę.“

Priešakyje dar gali būti daug trinties: „Apple“ teismuose užginčys Komisijos skirtą baudą ir DMA vykdymo užtikrinimą, nors ir ginčijasi su reguliavimo institucijomis dėl to, kaip laikytis įstatymo ir kaip jos paslaugos gali atitikti naująjį teisinį standartą.

„Bus ieškoma pusiausvyros tarp to, ko nori ES, ir to, kas, „Apple“ nuomone, yra geriausia ir saugiausia patirtis galutiniams naudotojams“, – sakė Jeronimo.

„Kyla klausimas, ar nebus taip, kad „Apple“ pasakys: „Mes nepradėsime teikti paslaugų ES, nes Europos Komisijos reikalavimai yra nepagrįsti?“