infa.lt

youtube kadras

Europa vėl barasi tarpusavyje dėl nelegalių migrantų.

Nelegalūs migrantai vėl tapo aršių Šengeno šalių ginčų objektu. Po Vengrijos, kuri pagrasino visus nelegalius migrantus autobusais vežti tiesiai į Briuselį, Vokietijos valdžios institucijos pradėjo kovą su nekviestais svečiais.

Šią savaitę Vokietija paskelbė įvedanti patikrinimus visame savo pasienyje, ir tai iš karto sulaukė kaimyninių šalių kritikos. Tuo tarpu ekspertai neatmeta galimybės, kad Vokietijos veiksmai, motyvuoti vidaus politikos sumetimais, sukels domino efektą ir paskatins kitas Šengeno erdvės šalis įvesti nekoordinuotą pasienio kontrolę.

Vengrija niekada nepasižymėjo šiltu požiūriu į ES prieglobsčio prašytojus, o teigti, kad patys migrantai siekė įsikurti šioje šalyje, būtų labai perdėta. Taigi pastaruoju metu prie Vengrijos sienų migrantų antplūdžio nebuvo.

Nepaisant to, praėjusios savaitės pabaigoje Budapeštas pareiškė, kad apmokės nelegaliems migrantams „bilietą į vieną pusę“ iš Vengrijos į Belgijos sostinę. „Jei Briuselis nori nelegalių migrantų, gali juos turėti“, – praėjusį penktadienį spaudos konferencijoje sakė valstybės sekretorius Benzé Retvary, pristatydamas visuomenei autobusus „savanoriškam ir nemokamam“ pervažiavimui į Belgiją.

Tai sukėlė piktą Belgijos valdžios institucijų ir Europos Komisijos reakciją. Neįvardytas pastarosios atstovas antradienį pareiškė, kad Budapešto veiksmai būtų „akivaizdus ES teisės, taip pat nuoširdaus ir lojalaus bendradarbiavimo bei abipusio pasitikėjimo principo pažeidimas“, be to, „pakenktų visos Šengeno erdvės saugumui“.

Tačiau rimto susirūpinimo dėl nelegalių imigrantų srauto iš Vengrijos į Belgiją nebuvo, nes Budapešto atveju tai buvo daugiau teatrališkas gestas keršijant už birželį priimtą ES Teisingumo Teismo sprendimą.

Teismas tada apkaltino Vengrijos valdžios institucijas „precedento neturinčiu ir itin rimtu ES teisės pažeidimu“, susijusiu su griežtais teisės į prieglobstį apribojimais, ir skyrė šaliai vienkartinę 200 mln. eurų baudą bei 1 mln. eurų baudą už kiekvieną pažeidimų tęsimo dieną.

Tokiomis aplinkybėmis daugelis manė, kad sumanymas autobusais vežti nelegalus į ES centrą tėra ministro pirmininko Viktoro Orbano, kuris nuosprendį pavadino „pasipiktinimą keliančiu ir nepriimtinu“, bandymas dar kartą pažaisti Europos pareigūnų nervais.

Tačiau Vokietijos sprendimas įvesti naują pasienio kontrolę siekiant kovoti su nelegaliais imigrantais, sukėlė ES kur kas didesnį nerimą. Šią savaitę šalies vidaus reikalų ministrė Nancy Feather paskelbė, kad Vokietija netrukus pradės tikrinti atvykėlius iš visų devynių kaimyninių šalių.

Anksčiau tokie patikrinimai kartais būdavo rengiami prie sienų su Lenkija, Austrija, Čekija ir Šveicarija, o tai, pasak šalies Vidaus reikalų ministerijos, leido nuo praėjusių metų spalio grąžinti atgal apie 30 000 žmonių, kurių dokumentai buvo negaliojantys ir kurie neturėjo teisės atvykti į Vokietiją.

Vokietijos pasieniečiai dabar taip pat galės iki penkių savaičių sulaikyti iš Prancūzijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Belgijos ir Danijos atvykstančius migrantus, kad įvertintų, ar jie turi teisę prašyti prieglobsčio Vokietijoje.

Ši priemonė – naujausia iš virtinės griežtų migracijos priemonių, kurių Berlynas ėmėsi po rugpjūčio mėnesį Zolingeno mieste įvykdyto rezonansinio sirų vyro išpuolio peiliu, kurį kancleris Olafas Scholzas pavadino „terorizmu prieš mus visus“.

Anksčiau Vokietijos valdžios institucijos paskelbė planą paspartinti deportacijas ir sumažinti išmokas kai kuriems šalyje esantiems prieglobsčio prašytojams bei deportavo namo 28 Afganistano piliečius, nuteistus už nusikaltimus Vokietijos teritorijoje.

Taip pat Vokietija pradėjo grąžinti migrantus į Lenkiją, patekusius per šios valstybės sieną. Nors patys migrantai teigia, kad pateko per kitas šalis.

Berlyno sprendimas atsitverti sienomis nuo kaimyninių šalių, prieštaraujantis Šengeno laisvo judėjimo zonos Europoje galiojimui, iš karto sulaukė daug kritikos.

Vienintelė išimtis buvo tas pats Viktoras Orbanas, kuris ne be sarkazmo rugsėjo 10 d. vakare socialiniame tinkle „X“ parašė: „Vokietija nusprendė įvesti griežtą sienų kontrolę, kad sustabdytų nelegalią migraciją. Kancleri Scholzai, sveiki atvykę į klubą“.

Tuo tarpu Austrijos kancleris Karlas Nehammeris nacionaliniam transliuotojui ORF pareiškė, kad jei Berlynas įves priemones, kuriomis siekiama daugiau imigrantų grąžinti atgal per bendrą sieną, Viena padarys tą patį ir išsiųs daugiau žmonių į rytus, į Balkanus.

O kaimyninės Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas vokiečių sprendimą pavadino nepriimtinu, nes, jo nuomone, tai lemtų „faktinį Šengeno susitarimo sustabdymą dideliu mastu“.

D. Tuskas pranešė, kad jo vyriausybė ketina skubiai konsultuotis šiuo klausimu su kitomis paveiktomis šalimis. „Neabejoju, kad būtent vidaus politinė padėtis Vokietijoje skatina Olafo Scholzo vyriausybę imtis vis griežtesnių veiksmų“, – galiausiai pridūrė Lenkijos ministras pirmininkas.

Iš tiesų, O. Scholzo vyriausybė sugriežtino migracijos politiką beprecedenčio kraštutinės dešiniosios antiimigracinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) populiarumo augimo fone, kaip parodė neseniai įvykusių rinkimų rezultatai Tiuringijoje ir Saksonijoje.

Tačiau, kaip perspėjo daugelis Vokietijos politikos analitikų, valdančiosios koalicijos partnerių bandymas žaisti tradiciniame kraštutinių dešiniųjų lauke migracijos klausimais neužtikrins ilgalaikio padėties ištaisymo ir netgi priešingai, gali sužaisti prieš valdžią per visuotinius Bundestago rinkimus kitų metų rudenį – iki to laiko vokiečiai tikriausiai supras, kad siūlomos priemonės neveikia.

Be to, dabartinis Vokietijos griežtumas nelegalių imigrantų atžvilgiu neabejotinai turės neigiamos įtakos Europos vienybei ir vienam iš pagrindinių suvienytos Europos pasiekimų – teisei laisvai judėti.

„Tikėtina, kad tai sukurs precedentą kitoms ES valstybėms narėms, kurios nėra labai palankios migracijai, pavyzdžiui, Lenkijai, Vengrijai ir Čekijai, ir leis joms taip pat teigti, kad kyla tam tikra grėsmė saugumui“, – sakė Europos užsienio santykių tarybos migracijos ekspertė Mireya Faro Sarrats.

„Šis žingsnis gali sukelti grandininę reakciją, ir tokios šalys kaip Prancūzija ar Nyderlandai, kurių koalicijos partneriai buvo išrinkti remiantis antiimigracine platforma, paseks jų pavyzdžiu“, – pokalbyje su tuo pačiu leidiniu šiai išvadai pritarė Europos politikos centro analitinio centro ekspertas Alberto-Horstas Neidhardtas.