infa.lt

asociatyvi foto: V.Zelenskio „Telegram” kanalas

Tuo tarpu Lenkijos pareigūnai paneigė šį kaltinimą ir pavadino jį „visiškai nepagrįstu“.

Šią istoriją vokiečių kalba iš pradžių paskelbė leidinys „WELT“, kurį cituoja „Politico“ leidinys.

Beveik prieš dvejus metus keli sprogimai Baltijos jūroje sukėlė visuotinį aliarmą. Netrukus tapo aišku, kad trys iš keturių dujotiekio „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ atšakų, nutiestų dujoms iš Rusijos į Vokietiją tiekti, buvo sunaikintos. Tačiau kas tai padarė?

Vokietijos tyrėjai mano, kad gali turėti atsakymą. Pagrindinis įtariamasis – ukrainietis nardymo instruktorius Volodymyras Z., paskutinį kartą gyvenęs netoli Varšuvos. Tyrėjai įtaria, kad jis kartu su dar penkiais ukrainiečiais įvykdė išpuolį. Tačiau nespėjus jo sulaikyti, įtariamasis pabėgo į Ukrainą (automobiliu diplomatiniais numeriais).

Dabar Vokietijos tyrėjai kaltina Lenkiją nevykdant Europos arešto ir kratos orderių, kuriuos birželio mėnesį V. Z. atžvilgiu išdavė Vokietijos Federalinis Teisingumo Teismas.

Vokietijos federalinė kriminalinė policija ir Federalinė prokuratūra yra nepatenkintos. Su tyrimu susipažinęs pareigūnas pateikė rimtą kaltinimą, teigdamas „ WELT AM SONNTAG“, kad Lenkija sabotuoja tyrimą. Kitas su tyrimu susipažinęs asmuo šį epizodą pavadino „trukdymu vykdyti teisingumą“.

Tai nėra neįprasta nuomonė Vokietijoje.

„Lenkijos vyriausybė akivaizdžiai jį paleido, kad nuslėptų savo dalyvavimą diversijoje prieš dujotiekius“, – „WELT AM SONNTAG“ sakė buvęs Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovas Augustas Hanningas.

Jis įsitikinęs, kad Lenkijos ir Ukrainos prezidentai Andžejus Duda ir Volodymyras Zelenskis žinojo apie atakos planus. „Tokio masto operacijos neįsivaizduojamos be dalyvaujančių šalių politinių vadovų pritarimo“, – sakė Hanningas.

Tyrėjai teigia, kad šešių žmonių narų įgula, kuri, kaip įtariama, padėjo sprogmenis iš burinės jachtos „Andromeda“, buvo apmokyta Lenkijoje. Tyrėjai taip pat mano, kad Varšuva galėjo suteikti logistinę paramą povandeninei operacijai.

Įtariama, kad jachtos „Andromeda“ įgulos nariai išpuoliui reikalingą įrangą pasiėmė į laivą pajūrio kurorte Kolobžege, kur laivas sustojo likus septynioms dienoms iki sprogimų.

Vokietijos tyrėjai taip pat kaltina Lenkijos valdžios institucijas, kad jos sąmoningai slepia vaizdo įrašus iš prieplaukos Kolobžege. Šis atsisakymas dar labiau sustiprino Vokietijos įtarimus dėl informacijos slėpimo.

Lenkijos valdžios institucijos teigia esančios pasipiktinusios Vokietijos kaltinimais. „Kaltinimas, kad Ukraina vykdė šią akciją su Lenkijos žinia, yra visiškai nepagrįstas“, – „WELT AM SONNTAG“ sakė Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Siewiera.

Pasak jo, kaltinimai ir insinuacijos sklinda iš artimo buvusių prorusiškų pareigūnų, kurie jau nebeužima valdžios postų, rato. „Tikiuosi, kad neturime reikalų su organizuota dezinformacijos kampanija, kurios metu žmonės leido pasinaudoti savimi, kad apkaltintų Lenkiją“, – sakė S. Siewiera.

Pasak jo, Lenkija tiria visas versijas, įskaitant galimybę, kad prie išpuolio prisidėjo Rusija.

O ką mano patys įtariamieji? Viename iš didžiųjų Ukrainos miestų gyvenantis aukšto rango pareigūnas, kuris, kaip įtariama, dalyvavo dujotiekio užpuolime, sakė: „Jei už išpuolio stovi Ukraina, Vokietija turėtų nutraukti tyrimą, nes Kijevui tai buvo teisėtas karinis taikinys“.

Rugpjūtį, po to, kai į viešumą iškilo žinia apie Volodymyro Z. arešto orderį ir ėmė siausti kaltinimai Varšuvai, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pajuto pareigą reaguoti.

„Visiems „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ [triukšmo kėlimo] iniciatoriams ir globėjams. Vienintelis dalykas, kurį šiandien dėl to turėtumėte padaryti, yra atsiprašyti ir tylėti“, – parašė jis „X“ socialiniame tinkle.

Tuo tarpu Vokietijos tyrėjai atmetė galimybę, kad tai rusai vykdė vadinamąją „netikros vėliavos“ (False flag) operaciją. Jie teigia esantys tikri, kad įsakymą surengti diversiją davė buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.

Vokietijos valdžios institucijos apie tyrimą viešai tyli.

„Federalinė vyriausybė nekomentuoja ir nekomentuos žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų apie tariamus „išsamius tyrimo rezultatus“, – rugpjūčio pabaigoje pareiškime teigė Vokietijos teisingumo ministerija.

Tuo tarpu atrodo mažai tikėtina, kad Volodymyrui Z. kada nors teks asmeniškai susidurti su Vokietijos valdžios institucijomis. Pagal Europos sutartį Ukraina neprivalo išduoti savo piliečių kitoms valstybėms, o kiti diversija įtariami asmenys tikriausiai pasislėpė, reziumuoja „Politico“ leidinys.