infa.lt

„Volkswagen“ vadovas teigia, kad Vokietija atsilieka konkurencingumo srityje. Koncernas galvoja apie radikalias taupymo priemones ir susitarimo su profesinėmis sąjungomis nutraukimą.

Didžiausias Vokietijos automobilių gamintojas „Volkswagen“ svarsto galimybę pirmą kartą per savo 87 metų istoriją uždaryti gamyklas Vokietijoje, pranešė „Bloomberg“ ir „Süddeutsche Zeitung“ (SD). Leidinių duomenimis, planuojama uždaryti bent vieną pagrindinę automobilių gamyklą ir vieną komponentų gamybos įmonę.

„Bloomberg“ šią situaciją vadina dar vienu galimu smūgiu kanclerio Olafo Scholzo vyriausybei, pažymėdamas, kad automobilių pramonė yra viena svarbiausių Vokietijos ekonomikai.

Prieš 30 metų „Volkswagen“ susitarė su profsąjungomis, kad neatleis darbuotojų dėl gamybos; šis susitarimas neseniai buvo dar kartą atnaujintas – iki 2029 m., tačiau dabar taupymo sumetimais – dėl lėtėjančių vartotojų išlaidų ir užsitęsusio perėjimo prie elektromobilių – jis gali būti atšauktas.

„Europos automobilių pramonė atsidūrė labai sudėtingoje ir rimtoje padėtyje. Ekonominė aplinka tapo dar sunkesnė, į Europą ateina nauji žaidėjai.

Vokietija, kaip verslo vieta, vis labiau atsilieka konkurencingumo požiūriu“, – sakė generalinis direktorius Oliveris Blumas.

Analitikai užfiksavo, kad Vokietijos investicinis patrauklumas mažėja, o respublika atsilieka nuo Europos vidurkio pagal viešojo administravimo skaitmeninimo lygį, kvalifikuotų darbuotojų prieinamumą ar paskatas įsikurti verslui, teigė tarptautinė audito ir konsultacijų korporacija KPMG.

Beveik pusė (46 proc.) KPMG apklaustų didelių įmonių finansų direktorių mano, kad kitose šalyse ir regionuose verslas gali augti sparčiau nei Vokietijoje, todėl per ateinančius penkerius metus jos yra prioritetinės investicijoms.

Daugiau kaip 60% respondentų pagrindine problema įvardijo pernelyg didelę biurokratiją, 57% skundėsi brangia energija, o 44% priminė skaitmeninimo trūkumą.

Praėjusiais metais Vokietijos ekonomika patyrė nuosmukį. Šiais metais numatomas sąstingis, o 2024 ir 2025 m., vėl pradėjus augti realiajam darbo užmokesčiui, tikimasi lėto vidaus paklausos augimo, teigiama gegužę paskelbtoje Europos Komisijos makroekonominėje prognozėje.

Kartu prognozuojama, kad infliacija sumažės iki 2,4% – 2024 m., ir iki 2% – 2025 m., lyginant su 6% – 2023 m.

Olafo Scholzo valdančioji koalicija neseniai patyrė triuškinantį pralaimėjimą regioniniuose rinkimuose: kraštutinių dešiniųjų (Alternatyva Vokietijai, AfD) ir kairiųjų (Saros Wagenknecht sąjunga) populistinės partijos laimėjo beveik 60% balsų Tiuringijoje ir beveik pusę Saksonijoje.

Tai pirmasis kraštutinės dešiniosios partijos triumfas Vokietijos rinkimuose nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Vakarai šiuos rezultatus vertino kaip ES dešiniojo sparno stiprėjimo, kuris oficialiai prasidėjo per Europos Parlamento rinkimus, tęsinį. Pats Olafas Scholzas balsavimo rezultatus pavadino keliančiais nerimą.

„Mūsų šalis negali ir neturi prie to priprasti. AdG kenkia Vokietijai. Ji silpnina ekonomiką, skaldo visuomenę ir griauna mūsų šalies reputaciją“, – sakė kancleris.

„Gresianti vienos didžiausių Vokietijos bendrovių krizė kelia grėsmę pokario sutarimui, kuriame darbuotojai turi didelę įtaką … Nauji konkurentai taikosi į Vokietijos pramonės stuburą, o didėjanti parama dešiniesiems griauna politinį tęstinumą“, – rašo „Bloomberg“.