infa.lt

Šveicarijos mokslininkai sukūrė miniatiūrinę smegenų ir kompiuterio sąsają, kuri neuroninius signalus labai tiksliai paverčia tekstu ir sunaudoja labai nedaug energijos, praneša „New Atlas“ leidinys.

Vos 8 mm² dydžio luste naudojamas naujas metodas, pagrįstas konkrečių nervinių žymenų nustatymu kiekvienai raidei, todėl apdorojamų duomenų kiekis sumažinamas iki šimto baitų vienam žymeniui.

Dėl to prietaisas yra kompaktiškesnis ir mažiau invazinis nei analogiški įrenginiai, pavyzdžiui, „Neuralink“. Mikroschema iššifruoja smegenų veiklą ir paverčia ją tekstu 91% tikslumu.

Mikroschemą sukūrė Šveicarijos federalinio Lozanos politechnikos universiteto (EPFL) mokslininkai. Įrenginys, pavadintas miniatiūrine smegenų-kompiuterio sąsaja (MiBMI), yra itin mažas: jį sudaro dvi plonos, vos 8 mm² dydžio mikroschemos.

Palyginimui, Elono Musko neuroimplantas „Neuralink“ yra daug didesnis – maždaug 23×8 mm. EPFL mikroschema vartoja mažai energijos, laikoma minimaliai invazine ir yra visiškai integruota sistema, apdorojanti duomenis realiuoju laiku.

Tuo tarpu, „Neuralink“ sistemai reikalinga, kad į smegenis būtų įterpti 64 elektrodai, o duomenys apdorojami naudojant išoriniame įrenginyje esančią programinę įrangą.

Kaip ir kitos smegenų ir kompiuterio sąsajos, naujoji mikroschema daugiausia stebi smegenų elektrinį aktyvumą ir, remdamasi ankstesnių neurobiologinių tyrimų duomenimis, konvertuoja šį aktyvumą į išvesties signalą.

Konkrečiai, MiBMI gali nuskaityti smegenų signalus, kurie atsiranda, kai žmogus įsivaizduoja rašantis laišką, ir išvesti šiuos signalus kaip tekstą.

Skirtingai nei anksčiau šiais metais žmonėms implantuotas „Neuralink“ prietaisas, naujoji mikroschema dar nebuvo išbandyta su gyvais organizmais.

Tačiau apdorodamas tikrus neuronų įrašus, gautus atlikus ankstesnius smegenų sąsajos tyrimus, jis neuronų veiklą į tekstą pavertė 91% tikslumu.

Dalis lusto sėkmės priklauso nuo naujo požiūrio į smegenų siunčiamų kalbos apdorojimo signalų skaitymą.

Dirbdami su lustu EPFL mokslininkai atrado keletą labai specifinių nervinių žymenų, kurie suaktyvėja, kai žmogus įsivaizduoja rašantis kiekvieną raidę. Šiuos žymenis jie pavadino „savitais nerviniais kodais“ (DNC).

DNC tapo savotišku kiekvienos raidės trumpiniu, leidžiančiu mikroschemai MiBMI apdoroti tik pačius žymenis. Su kiekvienu žymekliu susijusių duomenų kiekis yra apie šimtas baitų, o tipinis neuroninių duomenų, atitinkančių raidės atvaizdą, kiekis matuojamas tūkstančiais baitų.

Taip sumažinus apdorojamų duomenų kiekį sumažėjo mikroschemos dydis ir energijos sąnaudos. Šis metodas taip pat sutrumpins laiką, reikalingą lustu besinaudojantiems naudotojams apmokyti.

MiBMI jau gali atpažinti 31 simbolį – tai rekordinis tokių integruotų sistemų rodiklis. Tyrėjai planuoja šį skaičių padidinti iki 100 simbolių.

infa.lt: neužilgo tokiais bandymais bus pasiektas proveržis nuskaitant emocijas, o galiausiai ir minčių fragmentus, pateikus tam tikrus klausimus. T.y. patikimas melo detektorius.

Pradžiai.

Galima prognozuoti, kad atsiras savanorių, norinčių integruoti tokius čipus ir pasijusti kiborgais, galinčiais valdyti bet kokią įrangą be išorinio kompiuterio, telefono ar kitokio prietaiso.

Visa tai bus daroma neįgaliems (kurių nėra tiek daug, kad atsipirktų investicijos) ir vardan mūsų gerovės. Žmonija su dėkingumu priims šią dovaną.