infa.lt

(Image: © Shutterstock)

Žemė turi dviejų tipų ašigalius. Pirmasis yra geografiniai ašigaliai, apie kuriuos žinome nuo mokyklos laikų. Žemės šiaurės ir pietų ašigaliai yra du pastovūs taškai, nuo kurių aplink Žemės rutulį driekiasi ilgumos linijos (dar vadinamos meridianais), rašo „Al Jazeera“ leidinys.

Tačiau yra dar viena polių rūšis, apie kurią mažai kas žino: tai Žemės magnetiniai poliai. Žemė turi šiaurės ir pietų magnetinius polius. Nuo geografinių polių jie skiriasi tuo, kad yra dinamiški.

Šiaurės magnetinis polius nuo 1830-ųjų pasislinko apie 1000 kilometrų.

Kodėl Žemės magnetiniai poliai juda?

Žemė sudaryta iš daugybės sluoksnių, tarsi svogūnas. Tačiau, kitaip nei svogūno, Žemės sluoksnių storis labai skiriasi: Žemės plutos, ant kurios gyvename, storis kai kur siekia 70 kilometrų, po to seka mantija, kurios storis 2900 kilometrų, išorinis branduolys, kurio storis 2200 kilometrų, ir galiausiai vidinis branduolys, kurio storis siekia 1230-1530 kilometrų.

Išorinį Žemės branduolį sudaro išlydytos geležies ir nikelio sluoksnis, supantis kietą vidinį branduolį. Žemei sukantis apie savo ašį, išlydyta geležis ir nikelis išoriniame branduolyje juda tarsi verdantis vanduo, o šie judesiai sukuria Žemės magnetinį lauką.

Tačiau Žemės magnetinis laukas yra labai dinamiškas, o kadangi jis gana sudėtingas ir susijęs su kintamos prigimties objektais, jame dažnai pasitaiko įvairaus intensyvumo svyravimų ir įvairiausių trikdžių, todėl Žemės magnetiniai poliai juda.

Kas yra Žemės polių apsivertimas?

Tai ne tik judėjimas šimtų ar tūkstančių kilometrų ribose, bet ir visuotinis Žemės polių apsisukimas. Pirmą kartą tai pastebėjo prancūzų geofizikas Bernardas Brunhesas. 1906 m. jis aptiko vulkaninių uolienų, kurios buvo įmagnetintos priešinga dabartinei Žemės magnetinio lauko pusei kryptimi.

Geležies atomai šiose vulkaninėse uolienose turėjo veikti kaip mažos kompaso rodyklės ir orientuotis į Žemės magnetinę šiaurę, tačiau jie buvo nukreipti į pietus.

Dėl šių stebėjimų mokslininkai dabar žino, kad Žemės magnetiniai poliai kartais apsiverčia. Tyrimai parodė, kad Žemės magnetinis laukas apsiverčia nuo 100 000 iki milijono metų intervalais.

Tyrinėdami geologinius duomenis žinome, kad per pastaruosius 80 mln. metų toks magnetinių polių apsisukimas įvyko maždaug 200 kartų.

Paskutinį kartą Žemės magnetinis laukas keitėsi maždaug prieš 780 000 metų. Šiuolaikiniai mokslininkai tiria reiškinį, vadinamą geomagnetiniais ekskursais – trumpalaikius geomagnetinio lauko krypties pokyčius, trunkančius nuo kelių šimtmečių iki kelių dešimčių tūkstančių metų.

Ar greitai apsivers Žemės poliai?

Pastaruoju metu Šiaurės magnetinio poliaus judėjimo greitis padidėjo nuo 16 iki 54 kilometrų per metus. Mokslininkai teigia, kad pats Žemės magnetinis laukas per pastaruosius 200 metų susilpnėjo maždaug 15 procentų, o tai gali pranašauti magnetinio lauko apsivertimą po kelių tūkstančių metų.

Tačiau tai jokiu būdu nėra tikra, nes panašių pokyčių būta ir anksčiau, ir jie nebuvo susiję su magnetinio lauko apsivertimais, o ankstesni magnetinio lauko apsivertimai neturėjo aiškaus dėsningumo, pagal kurį būtų lengva nustatyti, kada jie įvyks kitą kartą.

Joks mokslinis metodas negali tiksliai pasakyti, kada įvyks kitas geomagnetinių polių apsisukimas, ir net jei kalbama apie srovės inversiją, Žemės magnetinio lauko pokyčiai vyksta per ilgus tūkstančių ar dešimčių tūkstančių metų laikotarpius.

Iš pradžių Žemės magnetinis laukas susilpnėja, paskui išsisklaido ir planeta tampa daugiapolė, praranda įprastą dualumą (šiaurė ir pietūs), o tada poliai visiškai pasikeičia vietomis.

Ką reiškia Žemės magnetinių polių apsivertimas priešinga puse?

Jei Žemės poliai apsiverstų dabar, mums sugestų visi navigacijos prietaisai, ypač kompasai. Jei, pavyzdžiui, pasiklystumėte Libijos dykumoje (Egipte) ir kompasu norėtumėte nukeliauti į šiaurę prie Viduržemio jūros, po kelių dienų sužinotumėte, kad kirtote sieną su Sudanu (kuris yra pietuose), nes kompasas nurodė neteisingą kryptį.

Dėl geomagnetinių poslinkių poveikio gyvybei Žemėje mokslininkai vis dar diskutuoja, nes nėra žinoma, kad su magnetinių polių poslinkiu sutaptų didelio masto išnykimai.

Tačiau kai kurie tyrimai šioje srityje vis dar atliekami. Manoma, kad susilpnėjus Žemės magnetiniam laukui, padidėtų kenksmingo Saulės radiacijos skvarba, o tai savo ruožtu padidintų sergamumą tokiomis ligomis kaip vėžys.

Be to, jei mūsų skaitmeniniame pasaulyje įvyktų geomagnetinių polių apsivertimas, kiltų rimtų problemų su ryšių sistemomis, nuo kurių priklauso visa šiuolaikinė pasaulio ekonomika.

Laimei, mokslininkai žino, kad magnetinių polių pasikeitimai vyksta ilgą laiką, todėl žmonės turi galimybę pasiruošti.