infa.lt

Valentina Petrillo | Foto: AP

Istorija, įvykusi Olimpiadoje Paryžiuje, kartojasi. Natūralios moterys stumiamos iš moterų sporto, rungtyniauti su jomis statant vyrus (pagal fiziologinius duomenis), laikančius save moterimis.

Šįkart kalba eina apie italą, gimusį vyru, turinti vaiką su moterimi ir vyrišką kūno sudėjimą su visais vyriškais atributais žemiau juostos.. Vadina jis save Valentina Petrillo.

Apie jį kaip apie nedidelę sensaciją rašo pasaulio spauda (kokios jau čia sensacijos po Paryžiaus cirkų), tačiau „Associated Press“ agentūra apsiribojo tik trumpučiu video interviu be savo komentaro.

Sulaukęs 41 metų Petrillo 2015-2018 m. laimėjo 11 nacionalinių varžybų vyrų T12 kategorijoje.

Pirmą kartą kaip moteris jis bėgo 2020 m. ir Europos lengvosios atletikos parolimpiniame čempionate užėmė penktąją vietą. Praėjusių metų pasaulio lengvosios atletikos parolimpiniame čempionate jis iškovojo bronzą 200 ir 400 m bėgimuose.

Sulaukęs 50-ies, Petrillo pagaliau ketina įgyvendinti savo svajonę, bet ne olimpinėse žaidynėse. Po dviejų savaičių jis taps pirmąja translyte moterimi, dalyvausiančia parolimpinėse žaidynėse, kai Paryžiuje bėgs 200 ir 400 metrų bėgimus T12 klasifikacijoje, skirtoje regos negalią turintiems sportininkams.

Praėjusiais metais Pasaulio lengvosios atletikos federacija uždraudė transseksualams varžytis moterų kategorijoje tarptautiniuose renginiuose, jei jie pasikeitė lyti jau po vyriško lytinio subrendimo. Tačiau jos analogiška organizacija, skirta negalią turintiems sportininkams – „World Para Athletics“ – šiuo pavyzdžiu nepasekė.

Todėl Petrillo, pasikeitęs lytį apie 2019 metus, tačiau neturintis nieko moteriško, galės dalyvauti moterų bėgimo varžybose parolimpinėse žaidynėse.

Pasaulinė kova „už moterų teises“ šiame kontekste skamba kaip pasityčiojimas arba ištrauka iš Džordžo Orvelo „1984“ knygos, kurioje rašoma, kad „melas – tai tiesa“, „karas – tai taika“ ir perfrazuojant logine tąsa – „kova už moterų teises – tai kova prieš moterų teises“.

Akivaizdu, kad šią kovą vis labiau artėjančioje distopijoje, padedant išlaikiusiems sveiką protą viso pasaulio žmonėms, gali laimėti tik pačios moterys, paaukodamos (jei prireiktų) sportinę karjerą, vardan pačių moterų ateities – atsisakydamos kovoti su vyrais, kaip jie save bevadintų.