infa.lt

JAV vyriausybės ataskaitoje, kuri, kaip laukiama, sukels diskusijas, daroma išvada, kad fluorido kiekis geriamajame vandenyje, dvigubai viršijantis rekomenduojamą normą, yra susijęs su mažesniu vaikų intelekto koeficientu, praneša AP agentūra.

Ataskaitoje, pagrįstoje anksčiau paskelbtų tyrimų analize, pirmą kartą federalinė agentūra „su vidutiniu patikimumu“ nustatė, kad yra ryšys tarp didesnio fluorido poveikio ir mažesnio vaikų intelekto koeficiento.

Nors ataskaita nebuvo skirta vien tik geriamajame vandenyje esančio fluorido poveikiui sveikatai įvertinti, joje akivaizdžiai pripažįstamas galimas neurologinis pavojus dėl didelio fluorido kiekio.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, fluoras stiprina dantis ir mažina ėduonies atsiradimą, nes pakeičia mineralus, kurių netenkama dėl įprasto nusidėvėjimo. Nedidelio kiekio fluoro pridėjimas į geriamąjį vandenį ilgą laiką buvo laikomas vienu didžiausių praėjusio šimtmečio visuomenės sveikatos pasiekimų.

„Manau, kad ši (ataskaita) yra labai svarbi mūsų supratimui“ apie šią riziką, – sakė Floridos universiteto mokslininkė Ashley Malin, tyrinėjusi didesnio fluoro kiekio poveikį nėščiųjų vaikams. Ji pavadino šią ataskaitą griežčiausiai atlikta tokio pobūdžio ataskaita.

Trečiadienį paskelbtoje ilgai lauktoje ataskaitoje apibendrinama Kanadoje, Kinijoje, Indijoje, Irane, Irane, Pakistane ir Meksikoje atliktų tyrimų apžvalga, kurioje daroma išvada, kad geriamasis vanduo, kuriame yra daugiau nei 1,5 miligramo fluorido viename litre, yra nuolat susijęs su mažesniu vaikų intelekto koeficientu.

Ataskaitoje nebandyta tiksliai apskaičiuoti, kiek tiksliai IQ taškų gali būti prarasta esant skirtingam fluoro kiekiui. Tačiau kai kurie ataskaitoje apžvelgti tyrimai rodo, kad vaikų, kurie patyrė didesnį fluoro poveikį, IQ buvo 2-5 balais mažesnis.

Nuo 2015 m. JAV federaliniai sveikatos apsaugos pareigūnai rekomenduoja 0,7 miligramo fluorido viename litre vandens, o prieš tai penkis dešimtmečius rekomenduojama viršutinė fluorizacijos riba buvo 1,2 miligramo. Pasaulio sveikatos organizacija yra nustačiusi 1,5 saugią fluoro kiekio geriamajame vandenyje ribą.

Ataskaitoje teigiama, kad maždaug 0,6% JAV gyventojų – apie 1,9 mln. žmonių – naudojasi vandens sistemomis, kuriose natūraliai susidarančio fluorido kiekis yra 1,5 miligramo arba didesnis.

Fluoras yra mineralas, natūraliai esantis vandenyje ir dirvožemyje. Maždaug prieš 80 metų mokslininkai nustatė, kad žmonės, kurių vandentiekio tinkluose natūraliai buvo daugiau fluoro, patirdavo mažesnį ėduonies poveikį, todėl imta siekti, kad daugiau amerikiečių vartotų fluoridą dantų sveikatai gerinti.

1945 m. Grand Rapidso miestas Mičigane tapo pirmuoju JAV miestu, į vandentiekio vandenį pradėjusiu dėti fluoridą. 1950 m. federaliniai pareigūnai pritarė vandens fluorinimui, kad būtų išvengta dantų ėduonies, ir toliau jį skatino net po kelerių metų, kai rinkoje pasirodė fluoro turinčios dantų pastos prekės ženklai.

Nors fluoridas gali būti gaunamas iš įvairių šaltinių, mokslininkai teigia, kad pagrindinis šaltinis amerikiečiams yra geriamasis vanduo.

2015 m. pareigūnai sumažino geriamojo vandens fluoro kiekio rekomendacijas, kad būtų atsižvelgta į dantų būklę, vadinamą fluoroze, dėl kurios ant dantų gali atsirasti dėmių ir kuri vis dažniau pasireikšdavo JAV vaikams.

Vis daugiau tyrimų rodo, kad egzistuoja kita problema – didesnis fluoro kiekis gali turėti įtakos smegenų vystymuisi. Mokslininkams kilo klausimas, koks gali būti poveikis besivystančiam vaisiui ir labai mažiems vaikams, kurie vandenį gali gerti su kūdikių mišiniais.

Tyrimai su gyvūnais parodė, kad fluoridas gali paveikti neurocheminių ląstelių funkciją smegenų srityse, atsakingose už mokymąsi, atmintį, vykdomąsias funkcijas ir elgesį.

2006 m. Nacionalinė mokslinių tyrimų taryba, privati ne pelno siekianti organizacija Vašingtone, teigė, kad iš Kinijos gauta nedaug įrodymų, jog didelis fluorido kiekis gali turėti neurologinį poveikį žmonėms. Ji paragino atlikti daugiau fluoro poveikio intelekto gebėjimams tyrimų.

Po to, kai atlikus daugiau tyrimų ir toliau kilo klausimų, Nacionalinė toksikologijos programa 2016 m. pradėjo rengti turimų tyrimų apžvalgą, kuri galėtų pateikti gaires, ar reikia naujų fluoridą ribojančių priemonių.

Buvo ankstesnių projektų, tačiau galutinis dokumentas ne kartą buvo atidėtas. Vienu metu ekspertų komitetas pareiškė, kad turimi tyrimai nepatvirtina ankstesnio projekto išvadų.

„Kadangi fluoridas yra tokia svarbi tema visuomenei ir visuomenės sveikatos priežiūros pareigūnams, privalėjome dėti visas pastangas, kad moksliniai duomenys būtų teisingi“, – sakė Nacionalinės toksikologijos programos direktorius Rickas Woychikas.

Malin teigė, kad nėščioms moterims tikslinga sumažinti fluoro kiekį, gaunamą ne tik iš vandens, bet ir iš tam tikrų rūšių arbatos. Ji sakė, kad taip pat būtų prasminga surengti politines diskusijas dėl to, ar reikalauti nurodyti fluoro kiekį gėrimų etiketėse.