infa.lt

Europos Komisija nori nubausti Vengriją už supaprastintą vizų režimą rusams.

Budapešto ir Briuselio santykiai tampa vis labiau įtempti, rašo lenkų „Rzeczpospolita“. Europos Komisija pareikalavo, kad Vengrija pasiaiškintų, kodėl ji suteikia rusams ir baltarusiams galimybę patekti į suvienytą Europą. Šaliai gresia pašalinimas iš Šengeno zonos.

Viktoro Orbano vyriausybė šią savaitę turi pasiaiškinti Europos Komisijai, kodėl Vengrija leidžia rusams ir baltarusiams laisvai patekti į suvienytą Europą.

Kylantis ginčas gali turėti esminių pasekmių šios šalies, kuri likimo valia iki metų pabaigos pirmininkauja Europos Sąjungai, ateičiai. Apie tai rugpjūčio 9 d. įspėjo Lenkijos  ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

Kartu jis rekomendavo atsargiai svarstyti Vengrijos pašalinimo iš susitarimo dėl ES vidaus sienų kontrolės panaikinimo klausimą, nes tai gali išprovokuoti procesus, galinčius lemti šalies pasitraukimą iš ES.

Briuselis pareikalavo paaiškinimų po to, kai Vengrijos valdžios institucijos įtraukė Rusijos ir Baltarusijos piliečius į „Nacionalinės kortos“ programą, pagal kurią užsieniečiams be specialių apribojimų leidžiama dvejus metus apsigyventi prie Dunojaus su galimybe pratęsti šį laikotarpį dar vieneriems metams ir tada gauti teisę nuolat gyventi šalyje.

Kadangi Vengrija yra Šengeno sutarties narė, tai reiškia, kad rusai ir baltarusiai galės laisvai atvykti į kitas ES šalis, įskaitant Lenkiją. Tik Airija, Kroatija ir iš dalies Rumunija bei Bulgarija (sausumos pasienyje) vis dar kontroliuoja užsieniečių atvykimą į savo teritoriją.

Briuselio duomenimis, nuo invazijos Ukrainoje pradžios ES valdžios institucijos dėl kaltinimų šnipinėjimu išsiuntė daugiau kaip 500 Rusijos piliečių.

Kokį palengvintą režimą rusams ir baltarusiams siūlo Vengrija

Laiške kadenciją baigiančiam Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Šarliui Mišeliui (Charles Michel) Europos liaudies partijos (ELP) pirmininkas Manfredas Weberis atkreipė dėmesį į riziką, susijusią su Vengrijos įvestu švelnesniu režimu.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Michaelis Stübgenas paragino atkurti Vengrijos sienos su kitomis ES valstybėmis kontrolę. Savo ruožtu Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paprašė Briuselio vykdomosios institucijos parengti ataskaitą apie Vengrijos iniciatyvos pasekmes Šengeno šalims.

67 europarlamentarai išsiuntė laišką Europos Komisijos vadovei Ursulai von der Leyen, reikalaudami griežtų apribojimų Vengrijai, jei pastaroji nepanaikins naujų įstatymų. ES vidaus reikalų ministrai susitiks rugpjūčio 19 d., kad nuspręstų, ką toliau daryti su Budapeštu. Iki to laiko Vengrijos vyriausybė turi atsakyti į ES būstinės klausimus.

Tačiau šiuo metu V. Orbano vyriausybė nėra linkusi derėtis. Priešingai, Vengrijos diplomatijos vadovas Peteris Szijjarto pavadino ES kaltinimus „vaikiškais“ ir pareiškė, kad Vengrija taiko griežčiausius migracijos įstatymus iš visų 27 ES šalių.

Tuo tarpu Budapešto ir Briuselio santykiai tampa vis labiau įtempti. ES nusprendė rugpjūčio mėnesio neformalų užsienio reikalų ministrų susitikimą dėl karinio konflikto Ukrainoje surengti Briuselyje, o ne Vengrijos teritorijoje.

Tai buvo atsakas į didelę diplomatinę iniciatyvą, kurios V. Orbanas ėmėsi nepasitaręs su kitomis ES šalimis. Ji apėmė vizitus į Maskvą, kur jis susitiko su Vladimiru Putinu, ir Pekiną, kur jis bendravo su Xi Jinpingu. Jis taip pat kalbėjosi su Donaldu Trampu (Donald Trump) jo vasaros rezidencijoje Mar-a-Lago, Floridoje.

Vengrijos valdžios institucijos spaudžia „Transparency International“

Liepos pradžioje „Transparency International“ paprašė Europos Komisijos ir ES Teisingumo Teismo taikyti laikinas sankcijas Vengrijos valdžios institucijoms, reaguojant į tai, kad vasarį jos įsteigė Suvereniteto apsaugos biurą (SPO).

SPO yra įstaiga, kuri turi atvirą prieigą prie Vengrijos žvalgybos duomenų ir be jokių teismo sprendimų gali persekioti paskutinę nepriklausomą žiniasklaidą ir NVO, jei mano, kad jos gauna paramą iš užsienio (T.y. yra užsienio agentai).

Tarnybos auka tapo „Transparency International“. Persekiojimas galėjo būti kerštas už tai, kad ji įvardijo Vengriją kaip labiausiai korumpuotą šalį Europoje.

ES pirmininkaujančios valstybės narės stengiasi laikytis neutralios pozicijos, kad tam tikrais klausimais būtų galima rasti kompromisinius sprendimus. Tačiau Vengrija šios tradicijos nesilaiko.

Vienas iš tokio elgesio pavyzdžių – Budapešto blokuotas ES pareiškimas, kuriuo turėjo būti pasmerktas Venesuelos diktatoriaus Nicolas Maduro neva vykdytas rinkimų Venesueloje klastojimas.

Tai dar kartą primena ES sutarties 7 straipsnį, pagal kurį teoriškai leidžiama sustabdyti valstybės narės, pažeidžiančios pagrindinius ES valdymo organų veiklos principus, balsavimo teises Europos Taryboje.

Tačiau tam, kad šis sprendimas veiktų, nepakanka konkrečios šalies iniciatyvos, reikia visų ES narių vienybės, o to, pavyzdžiui, nebuvo pasiekta partijos „Teisė ir teisingumas“ valdymo Lenkijoje laikotarpiu, kai Vengrija blokavo sankcijų Lenkijai įvedimą.

Dabar Viktoras Orbanas gali tikėtis, kad tokie sąjungininkai kaip Slovakija, kuriai atstovauja Robertas Fico, apsaugos Budapeštą nuo sankcijų.