infa.lt

Lin Yu-ting ir Imane Khelif

Išsamų paaiškinimą apie tai, kas dedasi olimpiniame moterų sporte, vadovaujant dabartiniam Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK), kai dvi (du?) abejotinos lyties ypatos patenka į finalą, kuriame turėtų kovoti tikros moterys, socialinio tinklo paskyroje pasakoja Azerbaidžano verslininkė, Aziza Chalafova, ne vienerius metus nagrinėjusi ir gilinusis į šią temą. Tekstas visiškai neideologizuotas – vien faktai, apimantys viską. Jūsų dėmesiui:

Skandalas dėl olimpinių žaidynių moterų bokso varžybų sulig kiekvienu atrankos etapu įgauna vis didesnį pagreitį.

Dabar dėl olimpinės čempionės titulo dviejose moterų bokso svorio kategorijose kovos dvi sportininkės, kurių lytinė tapatybė kelia didelių abejonių. Tai Imane Khelif iš Alžyro ir Lin Yu-ting iš Taivano.

Ši situacija jau sukėlė daugybę memų ir šmaikščių replikų, pavyzdžiui, „laikykite mane konservatyviu, bet man labiau patinka tos pačios lyties atstovų tarpusavio kovos” arba „moterų bokso finale teisėjas įspėjo sportininkes, kad jos netrenktų viena kitai į sėklides“.

Italijos boksininkė Angela Carini, kuriai teko boksuotis su Imane Helif, praėjus 46 sekundėms nuo kovos pradžios ją nutraukė, sakydama, kad niekas niekada taip stipriai jos nemušė, ir paliko ringą nepaspaudusi varžovei rankos.

Vėliau, po beprecedenčio spaudimo ir pjudymo iš Alžyro boksininko gerbėjų ir olimpinių pareigūnų pusės, Carini atsiprašė ir atsiėmė savo žodžius.

Kita vertus, Imane Khelif taip pat skundėsi dėl pjudymo internete ir reikalavo liautis skleisti melagingą informaciją, kad ji neva yra transseksualas.

Per tą laiką perskaičiau daugybę pranešimų tiek ginančių, tiek puolančių Imane Helifą ir Lin Yu-ting. Tikrai nelengva suprasti šią istoriją. Tačiau aš labai džiaugiuosi, kad į vyriškos fiziologijos žmonių, dalyvaujančių moterų sporte, problemą, dabar atkreipiamas dėmesys visame pasaulyje.

Ši problema egzistuoja tiek pat laiko, kiek ir pats moterų sportas. Prieš 15 metų gilinausi į šią temą lengvosios atletikos srityje, tačiau pastaraisiais metais ši problema išplito beveik visose sporto šakose ir tapo tokia akivaizdi, kad apie ją jau kalbama pačiuose plačiausiuose sluoksniuose.

Todėl ir pabandysiu paaiškinti nesupratusiems, kas būtent dabar vyksta moterų bokse ir kodėl tai tapo įmanoma 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

Taigi pradėkime nuo paprasčiausio klausimo. Ar tiesa, kad Imane Helif ir Lin Yu-ting nėra transseksualai? Tai reiškia, kad jos gimė moterimis, turi gimimo liudijimus, kuriuose įrašyta moteriška lytis, ir nekeitė jokių dokumentų, kad galėtų varžytis su moterimis?

Atsakymas į visus šiuos klausimus – taip, tai yra tiesa (pagal kol kas turimus patikimus duomenis).

Tai kodėl tiek daug žmonių, įskaitant ekspertus ir šių boksininkių varžovus, vadina jas vyrais ir mano, kad jos neturi teisės varžytis moterų kategorijoje? Kas teisus? Gynėjai, manantys, kad šios sportininkės yra konsevatorių ir stereotipų apie moteriškumą puoselėtojų aukos, ar oponentai, teigiantys, kad tokių sportininkių dalyvavimas moterų varžybose kelia didelį pavojų moterims ir žudo moterų sportą?

Įsigilinkime į šio klausimo esmę. Pirmiausia apsibrėžkime sąvokas.

Dviejų lyčių tarpe – moterų (46 XX) ir vyrų (46 XY) – žmonijoje yra daugybė genetinių variacijų, įvairių nukrypimų nuo klasikinio lytinio vystymosi. Remdamiesi šiuo faktu, lyčių aktyvistai mėgsta teigti, kad Homo sapiens neturi dviejų lyčių, kad lytis yra spektras, todėl tapatybė yra svarbesnė už biologinius duomenis.

Tačiau tai nėra tiesa. Galime nubrėžti paralelę: paprastai žmonės turi 2 kojas ir 2 rankas, tačiau kai kuriais atvejais kūdikiai gali gimti su daugiau ar mažiau galūnių. Dėl šio genetinio kintamumo nesakome, kad galūnių skaičius žmoguje yra spektras ir normos nėra, o apskritai žmogus gali nuspręsti, kiek galūnių jis turi, remdamasis savo pojūčiais ir nuotaikomis.

Tas pats pasakytina ir apie lytinius organus.

Kai kalbame apie sportą, iš visų genetinių variacijų, išskyrus 46XX ir 46XY, mus domina 46XY DSD, kuri reiškia klasikinį vyrišką chromosomų rinkinį su lytinio vystymosi skirtumais.

Būtent ši variacija, atsirandanti moterų sporte, sukelia ginčus ir abejones.

Taigi, atsekime 46XY DSD kūdikio kelią nuo gimimo.

Kai toks kūdikis ateina į pasaulį, gydytojas, o daugelyje tradicinių šalių – akušerė arba gimdyvė, t. y. asmuo, neturintis medicininio išsilavinimo, apžiūri vaiką ir pamato moteriškus lytinius organus.

Taip, esant vyriškam chromosomų rinkiniui, dėl lytinio vystymosi gimdoje sutrikimų, berniukui neišsivysto vyriško tipo išoriniai lytiniai organai, jie lieka moteriški arba „nebinariniai“, tačiau savo išvaizda jie tikrai labai toli nuo vyriškų. Be jokios abejonės, tokiam vaikui išduodamas gimimo liudijimas, kuriame rašoma „lytis: moteriška“.

Tada vaikas iki pat lytinio brendimo auginamas kaip mergaitė. Brendimo laikotarpiu pas „mergaitę“ pradeda vykti keisti dalykai: neauga krūtys, neatsiranda menstruacijų, tačiau kūnas pradeda intensyviai vyriškėti.

Tokių pokyčių priežastis – vyriškos sėklidės, apie kurių buvimą niekas neįtarė, nes jos lieka paslėptos 46XY DSD organizme. Taigi šie grynai vyriški lytiniai organai pradeda gaminti vyrišką normą atitinkantį testosteroną ir vakarykštė „mergaitė“ akyse virsta stipriu „jaunuoliu“.

Čia pasireiškia nemenkas sportinis talentas, nes pagal dokumentus ir socializaciją vaikas yra moteris, todėl turi teisę varžytis moterų kategorijoje. O didelio meistriškumo sporto šakose skirtumas tarp vyrų ir moterų yra nuo 10% iki 12% bėgimo ir dar didesnis jėgos sporto šakose vyrų naudai, ir tai yra didžiulis skirtumas, turint omenyje, kad skirstant medalius svarbios net procentų dalys.

Moterų testosterono norma yra 0,35-2,8 nmol/l, vidutiniškai 1,5. Vyrų norma yra 10-35 nmol/l ir daugiau. Tačiau ne pats testosteronas suteikia vyrui fizinį pranašumą prieš moterį, o jo kiekis ir lytinis brendimas, praėjęs vyriškų normų vystymą gaminantis šiam hormonui.

Štai čia žmonės, kurie yra šiek tiek pasinėrę į seksualinės disfunkcijos temą, paprieštaraus man sakydami, kad 46XY DSD, nors ir gamina vyriškas testosterono normas, neįgyja androgenų pranašumo, nes yra nejautrūs šiems hormonams.

Tačiau taip nėra. Mūsų nagrinėjami 46XY DSD turi arba 5-alfa reduktazės (5-ARD) deficitą, arba dalinį nejautrumą androgenams (PAIS), kuris neleidžia visiškai išsivystyti vyriškiems lytiniams organams, tačiau netrukdo bendrai androgenizacijai, kurią nesunkiai galime pastebėti pas 46XY DSD sportininkus – net iš neįgudusio stebėtojo perspektyvos jie atrodo kaip vyrai.

Tai kuo glaustesnis paaiškinimas, kaip sportininkai, turintys vyrišką testosterono kiekį ir 46XY chromosomų rinkinį, patenka į moterų varžybas, tačiau jie nėra transseksualai ir nuo gimimo nepakeitė savo dokumentų.

Koks galvosūkis!

Ši problema, kaip rašiau pirmiau, egzistuoja jau seniai. Anksčiau ją išspręsdavo lyties testas, į kurį įeidavo ginekologinis tyrimas ir genetinis testas. Nuo 1999 m. Olimpinis komitetas atsisakė tokių testų kaip diskriminacinių. Ir štai čia problema pasiekė naują lygį.

46 XY DSD sportininkių moterų sporto šakose pasidarė tiek daug, kad klasikinės 46XX moterys tam tikrose sporto šakose apskritai nustojo lipti ant apdovanojimų pakylos. Į „Google“ įveskite „Rio-2016 m. moterų 800 m bėgimas ant podiumo“, pažiūrėkite į laimingų medalių laimėtojų nuotraukas ir suprasite, su kokio masto katastrofa lengvoji atletika susiduria jau daugelį metų.

Jei vis dar manote, kad 46XY DSD sportininkai neturi biologinio pranašumo prieš moteris, atkreipkite dėmesį į šiuos skaičius:

46XY DSD yra labai reta genetinė patologija žmonijoje.

Pasaulinė lengvosios atletikos federacija 15 metų tyrinėjo šią temą, atliko moterų sporto šakų genetinius tyrimus ir galiausiai paskelbė statistinius duomenis, kurie visiškai atitinka visus mokslinius standartus: moterų elitinėse sporto šakose sportininkių su DSD yra 141 kartą daugiau nei tokių asmenų visoje populiacijoje.

O jei imsime tas, kurios užlipa ant nugalėtojų pakylos, šis skaičius dar didesnis. Argi tai ne griežtas statistinis pranašumo įrodymas?

Prieš skubėdami ginti 46XY DSD sportininkų teisę varžytis su moterimis ir vadinti šio požiūrio priešininkus retrogradais bei fašistais, atidžiau išstudijuokite temą.

Biologinis DSD sportininkų pranašumas prieš moteris įrodytas daugybe mokslinių tyrimų per pastaruosius 20 metų, Pasaulio lengvosios atletikos federacija, apsiginklavusi šiais tyrimais, kreipėsi į teismą ir laimėjo, tapdama pirmąja tarptautine sporto federacija, uždraudusia translyčiams sportininkams varžytis su moterimis ir griežtai apribojusia DSD sportininkų dalyvavimą visose disciplinose, kuriose įrodytas jų biologinis pranašumas.

Pasaulio lengvosios atletikos federacijos pavyzdžiu pasekė kitos didžiosios tarptautinės federacijos, nustatydamos sporto politiką. Tarp jų ir bokso federacija (IBA).

Dabar grįžkime prie Imane Khelif ir Lin Yu-ting atvejo. IBA duomenimis, šie sportininkai buvo patikrinti 2023 m. ir nustatyta, kad jų chromosomų rinkinys yra vyriškas – XY. Remiantis šiais testais, sportininkės buvo diskvalifikuotos ir joms uždrausta dalyvauti moterų varžybose.

Helif ir Lin turėjo galimybę užginčyti šį sprendimą Sporto arbitražo teisme (SAT). Lin šios galimybės atsisakė, todėl IBA sprendimas tapo „teisiškai privalomas“. Kita vertus, Khelif pateikė apeliaciją, tačiau SAT jau nagrinėjo panašią bylą dėl dukart olimpinės čempionės Caster Semenya (46XY DSD iš lengvosios atletikos) apeliacijos ir Semenya tą bylą pralaimėjo.

Tai reiškia, kad pagal teismų praktiką Khelif byla taip pat buvo pasmerkta, ir tą suprasdama alžyrietė atsiėmė savo apeliaciją iki teismo verdikto, todėl IBA sprendimas taip pat tapo „teisiškai privalomas“.

Ir, galiausiai prieiname prie šios detektyvinės istorijos pabaigos: kaip Khelif ir Lin galėjo dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse?

Norėdami atsakyti į šį klausimą, turėsime šiek tiek pasinerti į pastarųjų metų sporto politikos subtilybes.

Faktas tas, kad Tarptautinei bokso asociacijai (IBA) nuo 2020 m. vadovauja Rusijos oligarchas Umaras Kremlevas, dėl kurio veiksmų (Ukrainos diskvalifikavimas iš dalyvavimo IBA, visiška IBA priklausomybė nuo Rusijos valstybinės energetikos milžinės „Gazprom“ ir t. t., ir t. t.) IBA buvo diskvalifikuota iš dalyvavimo 2024 m. olimpinėse žaidynėse, o IBA sportininkai Paryžiuje 2024 m. pateko į tiesioginį Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) reguliavimą.

TOK turi savo politiką dėl transseksualų ir 46XY DSD dalyvavimo moterų sporte. Tai visiškai inkliuzyvinė politika: nesvarbu, koks sportininkės chromosomų rinkinys ar testosterono kiekis, bet jei dokumentuose parašyta „moteris“, sveiki atvykę į moterų sportą.

Žaidynių išvakarėse TOK netgi išleido kalbos gaires, kuriose uždraudė vartoti lyties pagrindu paremtą bendravimą, kalbant apie sportininkus žaidynėse, kartu pabrėždamas, kad elgesys su XY sportininkais, turinčiais „lyties skirtumų“ ir save laikančiais moterimis, turėtų būti nedviprasmiškas: jie yra moterys.

Tačiau TOK palieka atitinkamoms federacijoms teisę pačioms parengti taisykles dėl tokių sportininkų dalyvavimo kiekvienoje atskiroje sporto šakoje, o federacijos, kaip rašiau pirmiau, nusprendė vadovautis SAT sprendimais ir, sekdamos Pasaulio lengvosios atletikos federacija, sustabdė transseksualių sportininkų dalyvavimą ir apribojo XY DSD sportininkų dalyvavimą moterų sporte.

Taigi TOK priėmė „Saliamono vertą sprendimą“ arba, kaip įprasta sakyti memų kultūroje, liko „su baltu paltu“ kaip progresyvių vertybių gynėjas, išvengdamas viešų skandalų, kurie kyla, kai vyrai įsiveržia į moterų sportą.

Mes visi pasisakome už įtrauktį ir paprastus sudėtingų klausimų sprendimus, tačiau retrogradiškos federacijos yra prieš mus, todėl nusiplauname rankas.

Ir tada – naujas galvosūkis. TOK diskvalifikuoja bokso federaciją ir moterų sporto arenoje vėl pasirodo sportininkės su vyriškais kūnais. Ir visa tai griežtai pagal paties IOC nustatytas taisykles.

IOC nepripažįsta IBA atliktų genetinių tyrimų, paskelbdamas organizaciją nepatikima. Tačiau ji taip pat neatlieka savo „patikimų“ testų, kad užbaigtų ginčą, kadangi Khelif ir Lin pagal dokumentus yra moterys ir save identifikuoja kaip moteris, IOC to pakanka.

Šio siužeto moralas toks: šio skandalo šaltinis, Khelif, Lin ir jų varžovių persekiojimo, užgauliojimo ir pagrįstų įtarimų, kad boksininkėms, turinčioms klasikinį moteriškų chromosomų rinkinį, buvo atimta teisė kovoti dėl olimpinių medalių sąžiningai konkuruojant su sau tapačiomis varžovėmis, -yra veidmainiška TOK pozicija.

Ši organizacija turėtų parengti griežtas ir nuoseklias moterų dalyvavimo varžybose taisykles, atitinkančias jau nustatytas tarptautinių sporto federacijų, paremtas moksliniais tyrimais ir SAT teismo sprendimais, o ne užsiimti pigiu kairiosios pakraipos populizmu.

Taikos ir sąžiningo sporto visiems!