infa.lt

Frankas Walteris Steinmeieris (2023 balandis, Lenkija)
foto: EPA-EFE/Leszek Szymanski POLAND OUT

Trečiadienį Lenkijos sostinėje, Varšuvoje, apsilankęs Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris paprašė atleidimo už vokiečių žiaurumus Lenkijoje Antrojo pasaulinio karo metais, rašo dpa agentūra.

F. W. Steinmeieris kalbėjosi su dabar jau pagyvenusiais vyrais ir moterimis, kurie prieš 80 metų kovojo Varšuvos sukilime prieš Lenkijos vokiečių okupantus.

„Mes, vokiečiai, suvokiame savo istorinę atsakomybę ir mes, vokiečiai, neturime to pamiršti”, – sakė Šteinmejeris grupei, iš kurių kai kurie kovojo prieš nacių okupaciją būdami dvyliktokai.

Trečiadienio vakarą F. Steinmeieris taip pat kalbėjo centrinėje minėjimo ceremonijoje kartu su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda ir šimtais klausytojų.

Jis sakė, kad norėjo pasakyti tik vieną sakinį, bet tokį, kuris eitų iš širdies, sakoma iš anksto paskelbtame jo kalbos tekste: „Prašau, ypač šiandien ir ypač čia, atleidimo”.

F. Steinmeieris yra antrasis Vokietijos prezidentas (po Romano Hercogo 1994 m.), pakviestas pasakyti kalbą ceremonijoje Lenkijoje. Šteinmejerį pakvietė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis.

Naciai žiauriai numalšino sukilimą

1944 m. rugpjūčio 1 d. lenkų pogrindis bandė surengti desperatišką sukilimą prieš vokiečių okupaciją. AK norėjo išvyti vokiečius, kad Lenkija galėtų susigrąžinti savo sostinės kontrolę prieš artėjant sovietų armijai.

Tačiau Vermachtas, nacių ginkluotosios pajėgos Antrojo pasaulinio karo metais, ir SS, nacių partijos sukarintos pajėgos, per 63 dienas brutaliai numalšino sukilimą ir nužudė apie 200 000 žmonių, daugiausia civilių.

Šios žudynės buvo vienas didžiausių Vokietijos karo nusikaltimų. Varšuva keršijant buvo iš esmės sugriauta.

„Varšuvos sukilimas yra vienas žiauriausių skyrių ilgoje mūsų dviejų tautų, lenkų ir vokiečių, bendroje istorijoje, – sakė F. Steinmeieris, – ir vienas didvyriškiausių Lenkijos istorijos skyrių”.

Lenkijai tebėra aktualus reparacijų klausimas

Per kelis dešimtmečius lenkai atkūrė Varšuvą ir visą savo šalį. Buvusi sovietinio bloko valstybė dabar yra Europos Sąjungos ir NATO gynybos aljanso narė.

Tačiau dėl didžiulių sugriovimų ir milžiniškų žmonių aukų per Antrąjį pasaulinį karą Lenkija vis dar prašo kompensacijų. Šis klausimas buvo iškeltas ir liepos pradžioje Varšuvoje vykusiose Vokietijos ir Lenkijos vyriausybės konsultacijose.

F. Steinmeieris nenoriai atkreipė dėmesį į Lenkijos reikalavimus kompensuoti nuostolius dėl Antrojo pasaulinio karo metu padarytų sugriovimų ir didžiulių žmonių aukų.

Jis sakė, kad daug kas yra pakeliui, dar laukia, taip pat ir paskutinėms likusioms gyvoms okupacijos aukoms. Jis pridūrė, kad vyriausybės šiuo klausimu palaiko glaudų dialogą.

Berlynas mano, kad žalos atlyginimo klausimas teisiškai uždarytas, tačiau ieško būdų glaudžiau bendradarbiauti su Varšuva.

Vokietijos santykiai su Lenkija ir šios sunkios istorijos prisiminimas Steinmeieriui vaidina svarbų vaidmenį, teigė jo biuras.