infa.lt

Marine Le Pen
Foto: Sarah Meyssonnier, Reuters

Marine Le Pen partija „Nacionalinis susivienijimas“ neiškovojo nė vieno posto parlamente.

Pirmajame Prancūzijos neeilinių parlamento rinkimų ture pirmavusi partija „Nacionalinis susivienijimas“ (RN) patyrė naują pralaimėjimą per balsavimą parlamento viduje. Marine Le Pen frakcijai nepavyko nė vieno savo atstovo prastumti į Nacionalinės asamblėjos vadovybę.

Naujosios Nacionalinės Asamblėjos valdymo organų rinkimai kelia vieną staigmeną po kitos. Liepos 18 d. prasidėjusi pirmoji sesija parodė, kokie susiskaldę yra deputatai ir kiek daug susiskaldžiusiame parlamente priklauso nuo tylių susitarimų, apgaulingų manevrų ir paprasčiausio atsitiktinumo.

Pirmoji staigmena buvo buvusios parlamento pirmininkės Yael Braun-Pivet, atstovaujančios vyriausybiniam blokui, sugrįžimas į postą.

Antroji – pirmajame mūšyje pralaimėjusių kairiųjų „Naujojo liaudies fronto“ atstovų kerštas: jie laimėjo daugumą asamblėjos biure, kur dabar turi 9 iš 12 vietų.

Ir trečioji staigmena: galingoji Marine Le Pen „Nacionalinio susivienijimo“ frakcija neiškovojo nė vienos vietos Prancūzijos parlamento valdymo organuose – nei pirmininko, nei pirmininko pavaduotojo, nei vieno iš 3 kvestorių, nei vieno iš 12 sekretorių. Visiška ir stulbinanti nesėkmė.

Renkant šešis pirmininko pavaduotojus, vietas pasidalijo kraštutinių kairiųjų, dešiniųjų ir vyriausybės kandidatai. Clemence Guette ir Nadège Abomangoli iš kraštutinių kairiųjų partijos LFI laimėjo dvi vietas, Annie Genevart ir Xavier Breton – iš dešiniųjų, o Naima Muchu ir Roland Lescure – iš prezidentinio bloko.

Parlamento komisijų vadovais daugiausia (šeši iš aštuonių) tapo E. Macrono atstovai. Jų rankose – svarbi įstatymų leidybos komisija, užsienio politikos, socialinės ir ekonominės politikos, ekologijos ir gynybos komisijos. Socialistai gavo tik teisę rūpintis kultūra.

Kita vertus, LFI atstovas Ericas Cockrelis išsaugojo Finansų komisijos pirmininko postą. Jis jau pareiškė, kad atėjo laikas kairiesiems vadovauti šaliai, ir, jei ką, yra pasirengęs užleisti šį postą dar radikalesniems politikams, nors toliau į kairę nuo „Nepaklususios Prancūzijos“ nėra kur nueiti.

Laimingų ir nelaimingų atsitiktinumų dėka jėgos teise ar gudrumu skirtingų blokų politikai sugebėjo tarpusavyje pasidalyti parlamento valdymo organus, atstumdami nuo sprendimo Marine Le Pen frakciją.

Pavyzdžiui, LFI nariai pasinaudojo naktiniu valdančiosios koalicijos deputatų (kurie, išrinkę Yael Braun-Pivet, nuėjo miegoti su atliktos pareigos pojūčiu) nebuvimu ir perėmė parlamento biurą, turintį gana plačius įgaliojimus, visų pirma kontroliuoti deputatų elgesį.

Kaip rašė vienas stebėtojas, „dabar „nepaklusnieji“ gali mojuoti Palestinos vėliavomis, deginti petardas ir sprogdinti balionus parlamente kiek tik nori“.

Tai tam tikras kerštas už liepos 18 d. vykusius prezidento rinkimus, po kurių Liaudies fronto komunistų kandidatui neliko nieko kito, kaip tik pasmerkti „žemas kombinacijas“.

Nacionalinei asamblėjai vėl vadovaus Yael Brown-Pivet iš vyriausybinio bloko

Prancūzai, balsavę už „Nacionalinio susivienijimo“ kandidatus, kurių šalyje balsavo apie 11 milijonų, gali būti dar labiau nusivylę. Dabar jie jaučiasi apgauti. B

irželio 30 d. pirmajame neeilinių parlamento rinkimų ture pirmavusi RN partija liepos 7 d. antrajame ture užėmė tik trečiąją vietą, o liepos 18 d. nesugebėjo prastumti savo kandidato į parlamento pirmininkus, o dabar iš karto pralaimėjo vicepirmininkų, komisijų vadovų ir asamblėjos biuro narių rinkimus.

Laimėjusių ir pralaimėjusių deputatų pavardžių išvardijimas skaitytojui nedaug ką pasakys, tačiau bendra paradoksali jėgų pusiausvyra akivaizdi. Galima mėgti arba nemėgti Marine Le Pen, gerbti arba bijoti „Nacionalinio susivienijimo“ pažiūrų.

Tačiau negalima vadinti normalia situacijos, kai iš galingiausios pagal surinktus balsus partijos atimama formali valdžia parlamente.

Baiminamasi, kad dabartinė Nacionalinė asamblėja nepasuks šalies link sutarimo, kurio tikėjosi prezidentas E. Macronas, nes negali visapusiškai atstovauti visiems savo bendrapiliečiams.