2024.07.18 16:50
infa.lt suformuluoto klausimo pagrindu dirbtinio intelekto sukurtas paveikslėlis (Bing platformoje)
Kai kuriems visiškai sveikiems žmonėms augalinė mityba sukelia sutrikimų, rašoma tyrime, paskelbtame „Plos Genetics“ leidinyje
Galite labai stengtis tapti vegetaru ar net veganu. Jums gali rūpėti aplinka ir būti gaila gyvūnų. Tačiau jūsų genai gali būti nusiteikę prieš vegetarišką gyvenimo būdą.
Džordžijos universiteto mokslininkai padarė išvadą: ne kas kita, o genetika yra lemiamas argumentas pereiti prie vegetariškos mitybos. Faktas tas, kad žmonių, turinčių tam tikrų genomo variacijų, reakcija į mėsos nebuvimą gali būti padidėjęs kalcio kiekis. Paprastai perėjus prie vegetariškos mitybos kalcio kiekis sumažėja.
Yra ir kitų genetinių variacijų: kai kuriems žmonėms dėl mėsos nebuvimo mityboje padidėja testosterono kiekis, o vegetarams jis įprastai sumažėja.
Trečiasis genetinis variantas lemia, kad, perėjus prie vegetarizmo, pablogėja inkstų veikla, nors paprastai vegetarų inkstų būklė būna geresnė nei nevegetarų.
„Žmonės, turintys specialių ir neatidėliotinų mitybos poreikių, susijusių su šiomis trimis genetinėmis savybėmis, turėtų apsvarstyti galimybę pasitikrinti dėl šiame straipsnyje aprašytų variantų ir atitinkamai keisti gyvenimo būdą“, – aiškina pagrindinis tyrimo autorius Maiklas Fransisas (Michael Francis), Džordžijos universiteto Bioinformatikos instituto doktorantas.
Pats Francis paauglystėje septynerius metus buvo vegetaras, bet dabar reguliariai vartoja mėsą.
Tyrime buvo analizuojami daugiau kaip 150 000 žmonių, iš kurių 2 300 buvo griežti vegetarai, duomenys. Apskritai vegetarai turi mažai cholesterolio, o tai naudinga širdies sveikatai.
Tačiau vegetariška mityba taip pat susijusi su mažesniu vitamino D kiekiu, kuris gali turėti įtakos kaulų sveikatai ir imuninės sistemos veiklai, tęsia tyrėjai. Vegetarai taip pat turi didesnį trigliceridų – riebalų rūšies kraujyje, galinčios prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų – kiekį.
Tyrėjai padarė išvadą, kad genetika vaidina tokį svarbų vaidmenį mityboje, kad ateityje kiekvienam žmogui gali tekti laikytis labai individualios dietos, norint pasiekti geriausią sveikatą.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
466
Genai tikrai lemią, bet ne absoliučiai. Kaip pvz. pateiksiu rekomendacijas maitinant šunis. Siūloma šunims nuo kokių 4 – 5 metų nebeduoti kaulų, po dešimties metų mažinti mėsos kiekį keičiant kaiušiniais, pieno produktai, o labai senus šunis galima pervesti ir ant vegetariškos dietos. Jiems tada mažiau skauda sąnarius, bus geresnis žarnyno darbas, ilgiau gyvens. Tai čia apie šunis, bet žmogus tai ne mėsėdis, jis visavalgis. Iš tikrųjų tai lemiamą vaidmenį vaidina žarnyno bakterijų kolonijos, kokios jos, prie kokio maisto prisitaikiusios, jos didžiaja dalimi užtikriną gerą žarnyno darbą. Net jei ir neatsisakant mėsos pereiti prie kitokios virtuvės pvz. kelionėje ir tai didelė tikimybė, kad virškinimas sutriks. Jei prie vegetariško, o vėliau ir veganiško maitinimosi būdo bus einama labai laipsniškai, pvz. į senatvę mažinant sunkiai virškinamo maisto kiekius, bus tik geriau ir jokia genetika tam netrukdys, nebent išskirtinais atvejais taip gali būti…