infa.lt

© Arvydas Daunys / infa.lt

Mokslininkai patvirtino, kad Mėnulyje, netoli tos vietos, kur prieš 55 metus išsilaipino Neilas Armstrongas ir Buzzas Aldrinas, yra urvas, ir įtaria, kad yra dar šimtai urvų, kuriuose galėtų apsistoti būsimi astronautai, praneša „Associated Press“ (AP) agentūra.

Pirmadienį italų vadovaujama grupė pranešė, kad yra įrodymų, jog Mėnulyje yra nemažas urvas, į kurį galima patekti iš giliausios žinomos duobės. Jis yra Ramybės jūroje, vos už 250 mylių (400 km) nuo „Apollo 11“ nusileidimo vietos.

Ši duobė, kaip ir daugiau kaip 200 kitų ten aptiktų, atsirado sugriuvus lavos kanalui.

Mokslininkai išanalizavo NASA Mėnulio palydovo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ atliktus radaro matavimus ir palygino rezultatus su lavos kanalais Žemėje. Jų išvados paskelbtos žurnale „Nature Astronomy“.

Pasak mokslininkų, radarų duomenys atskleidžia tik pradinę požeminės ertmės dalį. Jų skaičiavimais, ji yra mažiausiai 130 pėdų (40 metrų) pločio ir dešimčių jardų (metrų) ilgio, greičiausiai dar daugiau.

„Mėnulio urvai daugiau kaip 50 metų išliko paslaptimi. Todėl buvo labai įdomu, kad pagaliau pavyko įrodyti, jog tokie apskritai egzistuoja“, – elektroniniame laiške rašė Leonardas Kareras (Leonardo Carrer) ir Lorenco Bružonė (Lorenzo Bruzzone) iš Trento universiteto.

Mokslininkų teigimu, dauguma duobių yra senosiose Mėnulio lavos lygumose. Jų gali būti ir Mėnulio pietiniame ašigalyje, kur vėliau šį dešimtmetį planuojama išlaipinti NASA astronautus. Manoma, kad ten esančiuose nuolat šešėlyje esančiuose krateriuose yra sušalusio vandens, kuris galėtų būti geriamasis vanduo ir raketų kuras.

NASA programos „Apollo“ metu Mėnulyje išsilaipino 12 astronautų, pradedant Armstrongu ir Aldrinu 1969 m. liepos 20 d.

Tyrimų rezultatai rodo, kad Mėnulyje gali būti šimtai duobių ir tūkstančiai lavos kanalų. Tokios vietos galėtų būti natūrali astronautų prieglauda, apsauganti juos nuo kosminių spindulių ir Saulės spinduliuotės bei mikrometeoritų smūgių.

Gyvenviečių kūrimas nuo nulio užimtų daugiau laiko ir būtų sudėtingesnis, net jei atsižvelgtume į galimą poreikį sutvirtinti urvų sienas, kad jos neįgriūtų, teigė komanda.

Šių urvų viduje esančios uolienos ir kita medžiaga, kurios per amžius nepakeitė atšiaurios paviršiaus sąlygos, taip pat gali padėti mokslininkams geriau suprasti, kaip vystėsi Mėnulis, ypač jo vulkaninė veikla, reziumuoja AP.