infa.lt

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

Seimo pranešimas:

Seimas pradėjo svarstyti krašto apsaugo viceministro Reniaus Pleškio pristatytą įstatymo projektą, kuriuo siekiama denonsuoti 2008 m. gegužės 30 d. Dubline priimtą Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų panaudojimo ribojimo.

Denonsavus Konvenciją ir įsigaliojus pasitraukimui iš jos, Lietuvai nebeliktų draudimo įsigyti, kaupti, o prireikus – ir panaudoti kasetinius šaudmenis.

Pasak iniciatorių, tai leistų padidinti Lietuvos Respublikos teritorijos gynybos efektyvumą ir būtų kaip papildoma atgrasymo priemonė potencialiam agresoriui. Be to, būtų galima vykdyti karių mokymą naudoti šias itin efektyvias karines teritorinės gynybos priemones vieniems ar veikiant kartu su sąjungininkais.

infa.lt papildymas: Kasetiniai šaudmenys – tai daugybė atskirų sprogstamųjų kapsulių sudėtų į vieną konteinerį, kuriam sprogus jie visi išsklaidomi į skirtingas puses ir atskirai sprogdami apima didelį pažeidžiamą plotą. Tuo ypač pavojingi civiliams. Daugelis jų nesprogsta išsklaidymo metu ir sprogsta vėliau, juos pajudinus ar paveikus kitokiu kontaktu būdu. Konvencija dėl kasetinių šaudmenų naudojimo draudimo buvo priimta dėl to, kad net pasibaigus karo veiksmams tam tikrame rajone kur jie buvo panaudoti – nuo jų nukenčia civiliai gyventojai – šaudmenys kelia pavojų visą jų egzistavimo laikotarpį. Tai puolamieji šaudmenys. (Wikipedijos trumpas aprašas)

„Nuo 2010 m., kai Lietuva tapo konvencijos šalimi, saugumo situacija iš esmės pablogėjo, pasikeitė grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Nepateisinamas išprovokuotas ir neteisėtas Rusijos agresijos aktas – karas prieš Ukrainą – yra esminis pokytis. Rusijos pajėgos daugybę kartų pažeidė tarptautinę humanitarinę teisę, vykdydamos beatodairiškas atakas prieš ligonines, greitosios pagalbos automobilius, mokyklas, civilinį turtą ir infrastruktūrą. Neapsakomas kančias patyrė daugybė civilių gyventojų. Rusijos karas prieš Ukrainą rodo, kad veiksmingai pasikeisti kasetinius šaudmenis ir jų gynybinę galią stabdant plataus masto puolimą yra itin sunku“, – Seimo posėdyje pažymėjo krašto apsaugos viceministras R. Pleškys. Be to, pasak jo, tai leistų sumažinti logistinę naštą, per pusę sumažinti bendras išlaidas amunicijai.

Ministras pabrėžė, kad net ir pasitraukus iš konvencijos Lietuva įsipareigoja ir toliau laikytis pripažintų tarptautinės humanitarinės teisės principų.

Kasetiniai šaudmenys yra labai efektyvi gynybos priemonė, nes jais galima ginti didelę teritoriją, jie padidina gynybos efektyvumą didelį plotą užimančių taikinių atžvilgiu.

Iš NATO šalių, turinčių sieną su Rusija, tik Lietuva ir Norvegija yra Konvencijos narės. Prie šios konvencijos nėra prisijungusi JAV, taip pat kitos mūsų regiono sąjungininkės, su kuriomis glaudžiai planuojama bendra gynyba (Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija).

Po pristatymo už teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-4025) vieningai balsavo 99 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 3 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Užsienio reikalų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti liepos 16 d.