infa.lt

Emmanuelis Macronas ir Gabrielis Attalis
REUTER

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nepriėmė atsistatydinimo laiško iš ministro pirmininko Gabrielio Attalio, kuris dėl to atvyko į Eliziejaus rūmus.

Liepos 7 d. šalyje vyko antrasis parlamento rinkimų turas. Daugiausia balsų surinko kairiųjų partijų koalicija „Naujasis liaudies frontas“. Ji gavo 182 vietas, o E. Macrono partija – antroje vietoje, Marine Le Pen koalicija – trečioje vietoje.

Vietos žiniasklaida pažymi, kad išsirinkusi naują parlamentą Prancūzija atsidūrė politinėje aklavietėje. Nė viena iš partijų, pasidalijusių vietas Nacionalinėje asamblėjoje, negavo daugumos ir atitinkamai galimybės valdyti šalį, rašo „Bloomberg“ agentūra.

Be to, respublikai iškilo perspektyva atidėti derybas dėl vyriausybės formavimo. Kas užims atsilaisvinusią premjero vietą?

Antrojo rinkimų turo rezultatai Prancūzijai buvo netikėti, rašo „Le Monde“. Prezidento koalicija atsidūrė už Naujojo liaudies fronto. Po septynerių vadinamojo „vertikalaus” prezidentavimo metų valstybės vadovui pirmą kartą teks susidurti su savo oponentais.

Pagal Konstituciją prezidentas ministru pirmininku gali paskirti bet kurį savo pasirinktą asmenį, primena „The Guardian“. Tačiau praktiškai jis turės pasirinkti parlamentui priimtiną asmenį. Paprastai tai būna daugiausiai balsų gavusios partijos lyderis.

Naujoje sudėtyje tai yra kairiosios koalicijos „Naujasis liaudies frontas“ lyderis Jeanas-Lucas Mélenchonas. Ir jis jau pareiškė, kad E. Macronas turėtų paraginti jį valdyti šalį. Tačiau Melanchonas laikomas labai prieštaringai vertinama figūra net savo paties partijoje.

Pavyzdžiui, jis kategoriškai nepritaria prezidento idėjai siųsti Prancūzijos karius į Ukrainą. Konflikto kaltininku jis pavadino NATO, o apie Rusiją kalbėjo kaip apie patikimą partnerę.

Net į parlamentą išrinktas buvęs socialistų prezidentas Francois Hollande’as buvo pavadintas netinkamu kandidatu į ministro pirmininko postą.

CNN pažymi, kad pergalę iškovojęs „Naujasis liaudies frontas“ vienija penkias skirtingas partijas. Į koaliciją įeina komunistai, socialistai ir žalieji.

Joms bus sunku susitarti tarpusavyje, pirmiausia dėl ministro pirmininko iš savo stovyklos, o paskui dėl politikos, kurią vykdys. Nerimą kelia ir žemųjų parlamento rūmų narių finansinės sąmatos.

Montaigne’o institutas apskaičiavo, kad „Naujojo liaudies fronto“ rinkimų pažadams įgyvendinti kasmet reikės papildomai beveik 180 mlrd. eurų.

Kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio susivienijimo“ planai kainuotų apie 70 mlrd. eurų, o E. Macrono partija ir jos sąjungininkai biudžete numatė 20 mlrd. eurų.

Agentūra „Bloomberg“ rašo, kad dėl tokių didelių valstybės išlaidų perspektyvos Prancūzijos obligacijos ir euro ateities sandoriai jau smuktelėjo žemyn.

Nė viena koalicija neiškovojo Prancūzijos parlamente absoliučios daugumos

ES partneriai atkreipia dėmesį į tai, kad Prancūzija, viena įtakingiausių šalių, atsidūrė aklavietėje. Rinkimai nedavė atsakymo, kur link turėtų judėti respublika.

Vokietijos leidinys „Der Spiegel“ pažymi: žmogus, sukūręs šią padėtį, yra Emmanuelis Macronas. Dabar, būdamas susilpnėjusioje padėtyje, jis neturi suklysti pasirinkdamas ministrą pirmininką.

Ir pageidautina, iki pirmosios parlamento sesijos liepos 18 d. Būsimasis vyriausybės vadovas turi galėti tikėtis Nacionalinės asamblėjos paramos. Priešingu atveju jis gali būti nedelsiant atleistas balsuojant dėl nepasitikėjimo.

Tuo tarpu E.Macronas jau žengė šį žingsnį atsisakęs dabartinio premjero atsistatydinimo rašto.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atsisakė priimti respublikos ministro pirmininko Gabrielio Attalio atsistatydinimą, pranešė Eliziejaus rūmai BFMTV televizijai. Sprendimas buvo pagrįstas būtinybe „užtikrinti šalies stabilumą“.