infa.lt

2015 m. konsultacinė bendrovė „McKinsey“ nustatė ryšį tarp pelnų ir lyčių įvairovės įmonių vadovybėje, rašo WSJ. Tačiau mokslininkai tokio ryšio nenustatė. Ir apskritai šis požiūris perėjo rinkos „ugnį ir vandenį“ ir neišlaikė išbandymo.

Kai 2015 m. konsultacinė kompanija „McKinsey” paskelbė, kad nustatė ryšį tarp pelningumo ir vadovų rasinės bei lyčių įvairovės, tai buvo proveržis.

Investuotojai, lobistai ir reguliavimo institucijos nedelsdami pasinaudojo tyrimu ir pareikalavo, kad valdybose būtų daugiau moterų ir mažumų atstovų.

Jis taip pat buvo naudojamas siekiant pateisinti investicijas į bendroves, vykdančias tokią politiką. Deja, tikrosios tyrimo išvados pasirodė esančios visai kitokios.

Įmonių vadovų įvairovės nauda visuomenei yra akivaizdi: ji rodo ir pavyzdį, ir įsipareigojimą skatinti geriausius, nepriklausomai nuo odos spalvos ar lyties. Tačiau daryti kažką dėl to, kad tai teisinga, ir dėl to, kad taip uždirbama daugiau pinigų, yra visiškai ne tas pats.

Nuo 2015 m. šis požiūris perėjo rinkos ugnį ir vandenį ir neatlaikė patikrinimo. Mokslininkai bandė pakartoti McKinsey išvadas, tačiau patyrė nesėkmę ir priėjo prie išvados, kad iš tiesų nėra jokio ryšio tarp pelningumo ir vadovų „įvairovės“.

Be to, abejojama pačia McKinsey ankstyvųjų tyrimų metodika, kuri padėjo sukurti dabar įsitvirtinusią nuomonę, kad įvairovė yra pelninga.

„McKinsey“ bandė ištaisyti vieną iš akivaizdžiausių trūkumų. Iš pradžių įmonė susiejo kelerių metų pelningumą su įvairove ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Kitaip tariant, daugiausia, ką ji galėjo įrodyti, buvo tai, kad pelningumas lemia didesnę įvairovę, o ne atvirkščiai.

Naujausią tyrimą bendrovė atliko jau atsižvelgdama į įvairovę ataskaitinio laikotarpio pradžioje – ir vis tiek teigia nustačiusi tam tikrą ryšį.

„Atsižvelgdami į neseniai atliktą tyrimą, kuriame buvo kritikuojama mūsų metodika, peržiūrėjome savo požiūrį, tačiau ir toliau laikomės jo išvadų – kad „įvairios“ vadovų komandos, kuriose atstovaujama įvairioms etnosocialinėms grupėms, dažniau pasiekia gerų finansinių rezultatų“, – teigė „McKinsey“. – „Taip pat aiškiai ir nuosekliai teigiame, kad mūsų tyrime nustatyta tik koreliacija, o ne priežastinis ryšys, ir kad šie du dalykai nėra tapatūs.

Tačiau problema ta, kad „McKinsey“ elgiasi taip, tarsi jų tyrimas būtų nustatęs būtent priežastinį ryšį, nuolat kalbėdama apie įvairovės naudą įmonėms.

Tuo tarpu abejotina net ir koreliacija. Tyrėjai negali tiksliai pakartoti „McKinsey“ tyrimo, nes „McKinsey“ neatskleidžia įmonių, kuriomis remiamasi, pavadinimų.

Tačiau šių metų dokumente teigiama, kad „McKinsey“ metodika neįrodo S&P 500 indekso bendrovių įvairovės pranašumo pagal daugelį pelningumo rodiklių. Tai nereiškia, kad būtent įvairovės trūkumas yra pelningas – priešingai, nėra jokio ryšio.

Tai nestebina. Jei įmonės galėtų taip lengvai padidinti savo pelną, kaip teigia „McKinsey“ (labiausiai „įvairios“ įmonės 39% dažniau gauna didesnį nei vidutinį pelną nei labiausiai „homogeniškos“ Įmonės), tuomet, žinoma, pačios įmonės skubėtų skatinti moteris ir rasines mažumas.

„Atrodo neįtikėtina, nes įmonės imtųsi to ir pasivytų bet kokį atsilikimą“, – sako Šiaurės Karolinos universiteto Čapel Hile apskaitos profesorius Džonas Handas (John Hand).

Kartu su Džeremiu Grinu (Jeremy Green) iš Teksaso A&M universiteto jie pabandė pakartoti „McKinsey“ tyrimus, susijusius su S&P 500 indeksu, tačiau statistiškai reikšmingų rezultatų nerado.

2015 m. atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 186 JAV ir Kanados bendrovės, įmonių pavadinimus „McKinsey“ laiko konfidencialiais, dėl šios priežasties jų negalima nepriklausomai patvirtinti.

Tai svarbu, nes „McKinsey“ tyrimas turėjo didžiulę įtaką. Pirmiausia jį cituoja investicinė bendrovė BlackRock savo skyriuje apie pageidavimą, kad valdybų įvairovė sudarytų 30 proc.

Jis užėmė svarbią vietą 2029 m. paaiškinime, kodėl Vertybinių popierių ir biržos komisijos vadovas pritarė reikalavimui, kad įmonės atskleistų savo įvairovės rodiklius.

Nasdaq birža jį citavo ragindama Komisiją nustatyti minimalią į biržos sąrašus įtrauktų bendrovių valdybų įvairovės ribą ir reikalauti paaiškinimo, jei ji nepasiekiama.

Ją citavo dešimtys grupių, reikalaujančių nustatyti taisykles, kai pensijų fondai ir kitos organizacijos svarsto socialinius klausimus.

„McKinsey“ tyrimo poveikis neapsiribojo vien politika, kurioje, be grynai finansinių klausimų, a priori turi būti svarstomi ir moraliniai bei socialiniai klausimai.

Bendrovės BlackRock ir Refinitiv, dabar priklausančios Londono vertybinių popierių biržos grupei, rėmėsi šiuo tyrimu kaip įvairovės finansinės naudos įrodymu ir sukūrė ETF indekso fondą, kuris jį seka.

Tačiau šis indeksas nuo jo įvedimo 2018 m. smarkiai atsiliko: jo rezultatai siekia apie 55%, palyginti su daugiau kaip 70% pasaulinio indekso be įvairovės rezultatais.

Taigi, atrodo, kad svarbiausia ne tiek įvairovė, kiek tai, kaip į ją investuoti. ETF yra tolygiai pasvertas, o tai trukdo jo plėtrai, nes milžiniškų įmonių akcijos lenkia likusią rinkos dalį.

Dėl įvairovės reikalavimų jame, palyginti su rinka, „per daug“ atstovaujama bankams ir draudikams ir „per mažai“ technologijų bendrovėms.

Panašų fondą su prekybos kodu SHE anksčiau pradėjo platinti „State Street Global Advisors“. Jis buvo reklamuojamas su „Nebijančios merginos“ statula, kuri kurį laiką stovėjo priešais bronzinį Volstrito bulių, o paskui persikėlė į Niujorko vertybinių popierių biržą.

Vandens į jo malūną įpylė ir „Morgan Stanley’s Capital International“ (MSCI) tyrimas, kuriame teigiama, kad įmonių, kurių valdybose yra bent trys moterys arba „stiprus moterų vadovavimas“, nuosavo kapitalo grąža buvo 36“ didesnė.

Pagalvojus galima pamanyti, kad šis skaičius yra per didelis, kad jį būtų galima paaiškinti vien saujelės moterų buvimu. Vėliau atsiradęs vėlavimas rodo, kad skepticizmas buvo teisinga reakcija.

Nuo fondo veiklos pradžios 2016 m. jo grąža atsiliko daugiau kaip 70“ nuo 1 000 atrinktų įmonių, kol prieš dvejus metus buvo pereita prie MSCI indekso. Nuo didžiausios 400 mln. dolerių vertės jis sumažėjo iki 245 mln. dolerių.

Pirminiame straipsnyje „McKinsey“ vadino „savaime suprantamu“ faktu, kad įvairesnėms įmonėms sėkmingiau sekasi pritraukti talentingiausius darbuotojus, labiau orientuotis į klientus, didinti darbuotojų pasitenkinimą ir tobulinti sprendimų priėmimą, o tai lemia „teigiamą pelno augimo ciklą“.

Sveikas protas taip pat sako, kad išvengti nelaimių dėl „bandos mentaliteto“ lengviau, kai žmonės turi skirtingą patirtį.

Tačiau sveikas protas taip pat moko, kad svarbu kurti komandinę dvasią ir pasitikėjimą, kai bendrą patirtį turintys žmonės turi pranašumą.

Čikagos universiteto teisės profesorė Lisa Bernstein tai pademonstravo žydų deimantų prekeivių iš Niujorko pavyzdžiu, kurie įvairovės skalėje būtų gavę nulį balų, tačiau dėl pasitikėjimo ir bendrų šaknų gavo didžiulį finansinį pelną.

Panašūs tyrimai parodė panašius rezultatus ir kitoms mažoms etninėms verslo grupėms.

Bernstein mano, kad toks pasitikėjimas atsiranda per socialinius ryšius, tačiau kai kuriuose visuomenės segmentuose jis įtvirtintas iš anksto.

Kaip ten bebūtų, odos spalva ir lytis ne visada atspindi minčių įvairovę. Juodaodis, privačiai išsilavinimą įgijęs Harvardo verslo mokyklos absolventas tikriausiai turės maždaug tokias pačias pažiūras apie verslą kaip ir baltaodis.

Pagrindinė Niujorko teisininkė moteris gali turėti tokią pačią gyvenimo patirtį (arba, jei norite, jos stoką) kaip ir vyras.

Kalbant apie idėjų įvairovę, pavyzdžiui, „McKinsey“ nerekomenduoja į valdybą skirti eilinių darbuotojų, nors jų idėjos gali labai skirtis nuo vyresniosios vadovybės idėjų.

Galiausiai, koreliacija dar nereiškia priežastinio ryšio! McKinsey savo tyrimuose nuolat pabrėžia, kad nustatė tik koreliaciją. Actekai neatsargiai painiojo koreliaciją su priežastiniu ryšiu – ir tai turėjo tragiškų pasekmių.

Kartą per 52 metus jie išpjaudavo aukoms širdis ir sudegindavo jas per didžią šventosios ugnies šventę, taip „surišdami metus“. Tarp žmonių aukojimo ir fakto, kad pasaulio pabaiga niekada neateidavo, buvo stiprus ryšys, bet, deja, ne priežastinis ryšys.

Investuotojai tikrai neišpjauna žmonėms gyvybiškai svarbių organų, bet vis dėlto jie turėtų labiau atkreipti dėmesį į tyrimus, kuriais remiasi.