infa.lt

nuotr. REUTERS, koliažas infa.lt

PARYŽIUS (AP) – Sekmadienį Prancūzijoje vyksta lemiamas antrasis rinkimų turas, kuris gali atnešti istorinę pergalę Marine Le Pen kraštutinių dešiniųjų partijai „Nacionalinis susivienijimas“ ir jos prieš imigrantus nukreiptai vizijai arba lemti, kad parlamentas pakibs ant plauko ir ilgus metus tęsis politinė aklavietė, rašo AP.

Sekmadienį vyksiantys pirmalaikiai rinkimai šioje branduolinių ginklų turinčioje šalyje gali turėti įtakos karui Ukrainoje, pasaulinei diplomatijai ir Europos ekonominiam stabilumui. Be to, jie beveik neabejotinai pakenks Prezidentui Emmanueliui Macronui per likusius trejus jo prezidentavimo metus.

Rinkimų kampaniją temdė rasizmas ir antisemitizmas, rašo agentūra, taip pat rusiškos kibernetinės kampanijos, o daugiau nei 50 kandidatų pranešė, kad buvo fiziškai užpulti – tai labai neįprasta Prancūzijai. Vyriausybė balsavimo dieną dislokuoja 30 000 policijos pareigūnų.

Padidėjusi įtampa tvyro tuo metu, kai Prancūzija švenčia ypatingą vasarą: Paryžius ruošiasi surengti itin ambicingas olimpines žaidynes, nacionalinė futbolo rinktinė pasiekė „Euro 2024“ čempionato pusfinalį, o „Tour de France“ lenktynės po šalį keliauja kartu su olimpiniu deglu.

Tuo tarpu 49 mln. rinkėjų dalyvauja svarbiausiuose per pastaruosius dešimtmečius šalyje vykusiuose rinkimuose.

Prancūzijoje gali būti sudaryta pirmoji nuo Antrojo pasaulinio karo laikų kraštutinių dešiniųjų vyriausybė, jei „Nacionalinis susivienijimas“ laimės absoliučią daugumą, o jo 28 metų lyderis Džordanas Bardela (Jordan Bardella) taps ministru pirmininku.

Ši partija praėjusią savaitę vykusiame pirmajame balsavimo ture užėmė pirmąją vietą, po jos liko centro kairiųjų, griežtai kairiųjų ir žaliųjų partijų koalicija ir E. Macrono centristų aljansas.

Rezultatai išlieka labai neaiškūs. Apklausos, atliktos tarp dviejų turų, rodo, kad „Nacionalinis susivienijimas“ gali laimėti daugiausia vietų 577 vietų Nacionalinėje asamblėjoje, tačiau jam gali pritrūkti kažkiek iki 289 vietų, reikalingų daugumai.

Tai vis tiek įeitų į istoriją, jei partija, istoriškai susijusi su ksenofobija ir Holokausto menkinimu ir ilgą laiką laikyta „pakraščiais“, taptų didžiausia Prancūzijos politine jėga.

Jei ji laimėtų daugumą, E. Macronas būtų priverstas dalytis valdžia pagal nepatogų susitarimą, Prancūzijoje vadinamą „kohabitacija“.

Kita galimybė – nė viena partija nesurinks daugumos, todėl parlamentas pakibtų ant plauko. Tai galėtų paskatinti E. Macroną tęsti koalicines derybas su centro kairiaisiais arba paskirti technokratinę vyriausybę, neturinčią jokių politinių ryšių.

Abu šie atvejai būtų beprecedentiniai šiuolaikinei Prancūzijai ir apsunkintų Europos Sąjungos ekonomikos Nr. 2 galimybes priimti drąsius sprendimus dėl Ukrainos apginklavimo, darbo įstatymų reformos ar didžiulio deficito mažinimo.

Finansų rinkos nerimavo nuo tada, kai E. Macronas birželį nustebino net savo artimiausius sąjungininkus ir paskelbė apie pirmalaikius rinkimus po to, kai Europos Parlamento rinkimuose daugiausiai vietų Prancūzijoje laimėjo „Nacionalinis susivienijimas“.

Daugelis Prancūzijos rinkėjų, ypač mažuose miestuose ir kaimo vietovėse, yra nusivylę mažomis pajamomis ir Paryžiaus politine vadovybe, kuri laikoma elitistine ir nesirūpinančia kasdiene darbuotojų kova [už išgyvenimą].

„Nacionalinis susivienijimas“ užmezgė ryšius su šiais rinkėjais, dažnai dėl Prancūzijos problemų kaltindamas imigraciją, ir per pastarąjį dešimtmetį susilaukė plataus ir gilaus palaikymo.

Marine Le Pen sušvelnino daugelį partijos pozicijų – ji nebereikalauja pasitraukti iš NATO ir ES – kad partija taptų labiau renkama. Tačiau pagrindinės partijos kraštutinės dešiniosios vertybės išliko.

Ji nori surengti referendumą dėl to, ar užtenka gimti Prancūzijoje, kad būtų suteikta pilietybė, apriboti dvigubos pilietybės teises ir suteikti policijai daugiau laisvės naudoti ginklus.

Šeštadienį prasidėjo antrasis balsavimo turas Prancūzijos užjūrio teritorijose nuo pietinės Ramiojo vandenyno dalies iki Karibų jūros, Indijos vandenyno ir Šiaurės Atlanto. Rinkimai žemyninėje Prancūzijoje baigsis sekmadienį 20 val. vakaro (18.00 val. Grinvičo laiku).

Sekmadienio vakarą tikimasi sulaukti pirminių apklausų prognozių, o pirmųjų oficialių rezultatų laukiama sekmadienio pabaigoje ir pirmadienio pradžioje.

Nepaisant to, kas nutiks, E. Macronas sakė, kad neatsistatydins ir liks prezidentu iki 2027 m., kol baigsis jo kadencija.