infa.lt

Nepaisydama Kinijos ir Vokietijos prieštaravimo, Europos Sąjunga patvirtino savo sprendimą į ES įvežamoms kiniškoms elektrinėms transporto priemonėms taikyti subsidijų subalansavimo muitus.

Nuo penktadienio, Europos Komisijai atlikus tyrimą dėl nesąžiningų Kinijos valstybės subsidijų, kiniškiems elektromobiliams bus taikomi iki 37,6% prekybos muitai.

Galutiniai muitai šiek tiek skiriasi nuo birželio viduryje paskelbtų preliminarių duomenų dėl patikslinimų, atliktų remiantis trijų Kinijos eksportuotojų patikrinimais.

Nuo šiol ES muitinė iš nukentėjusių bendrovių reikalaus banko garantijų, o galutinio sprendimo dėl grynųjų pinigų surinkimo tikimasi lapkričio mėn.

BYD bus taikomas mažiausias 17,4% muitas, o „Geely“, „Volvo“ ir „Polestar“ savininkėms, – šiek tiek mažesnis 19,9% muitas.

Didžiosios Britanijos prekės ženklo MG savininkė SAIC dabar mokės 37,6%, t. y. šiek tiek mažiau nei pradinis 38,1% mokestis.

Su ES nebendradarbiavusiems eksportuotojams bus taikomas tas pats 37,6% muitas, o bendradarbiaujantiems – 20,8 proc.

Kylyje įsikūrusio Pasaulio ekonomikos instituto (IfW) duomenimis, dėl šių muitų automobilių importas iš Kinijos artimiausiu metu gali sumažėti 42 proc.

Tačiau tikimasi, kad šį sumažėjimą didele dalimi kompensuos išaugę vidaus pardavimai ir didesnis importas iš kitų regionų. IfW prognozuoja nedidelį ilgalaikį poveikį: ES automobilių pramonės pridėtinė vertė padidės 0,4%, o Kinijos – sumažės 0,6 proc.

Šis sprendimas išryškino nesutarimus tarp Prancūzijos, kuri pritarė muitams, ir Vokietijos, kurios automobilių pramonė labiau susijusi su Kinija.

Vokietija nesėkmingai siekė, kad prie esamo 10% importo mokesčio, taikomo užsienyje pagamintiems automobiliams, būtų pridėtas minimalus 5% mokestis.

BMW generalinis direktorius Oliveris Zipse kritikavo šį sprendimą, pareikšdamas: „Papildomų importo muitų įvedimas veda į aklavietę. Tai nestiprina Europos gamintojų konkurencingumo“.

Nepaisant spaudimo, ES prekybos departamentas laikėsi savo pozicijos, siekdamas neutralizuoti konkurencinį pranašumą, kurį Kinijos bendrovės tariamai įgijo dėl subsidijų.

Pekinas neigia, kad subsidijuoja savo elektromobilių gamintojus, ir apkaltino ES prekybos karo inicijavimu.

Kinija į tai atsakė pradėdama prekybos bylas dėl Europos produktų, pavyzdžiui, brendžio ir kiaulienos, ir pagrasino didesniais mokesčiais prabangiems automobiliams, pagamintiems ne Kinijoje.

Vyksta Pekino ir Briuselio derybos, o už prekybą atsakingas ES Komisijos narys Valdis Dombrovskis pabrėžė, kad bet kokiame sprendime turi būti visapusiškai atsižvelgta į ES susirūpinimą keliančius klausimus.

Lapkritį ES šalys balsuos dėl to, ar nustatyti nuolatinius muitus penkeriems metams. Vokietija gali bandyti suburti koaliciją, kuri prieštarautų muitams, tačiau tam, kad tai pavyktų, jai reikėtų bent 15 šalių, atstovaujančių 65% visų ES gyventojų, paramos.