infa.lt

Ukrainai liko tik mėnuo, kad išvengtų defolto (įsipareigojimų nevykdymo), praneša „The Economist“ leidinys. Moratoriumas skolos aptarnavimo mokėjimams baigiasi rugpjūtį. Mažai tikėtina, kad pavyks sudaryti susitarimą dėl skolos restruktūrizavimo.

Jei Ukraina nevykdys įsipareigojimų, tai bus nerimą keliantis ženklas: privatūs investuotojai netiki Vakarų įsipareigojimais.

Karas ir toliau daro didelę žalą Ukrainos ekonomikai. Šalies BVP sumažėjo ketvirtadaliu. Centrinis bankas eikvoja užsienio valiutos atsargas, o dėl neseniai Rusijos įvykdytų išpuolių prieš pagrindinę infrastruktūrą dar labiau sumažėjo ekonomikos augimo prognozės.

„Stipri kariuomenė, – birželio 17 d. perspėjo Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka, – priklauso nuo stiprios ekonomikos“.

Po pavėluoto JAV įstatymų leidėjų balandį priimto sprendimo patvirtinti 60 mlrd. dolerių finansavimo paketą Ukrainos ginklų atsargos nesibaigs. Valstybės finansus galiausiai sustiprins ir birželio 13 d. paskelbti Didžiojo septyneto planai panaudoti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą 50 mlrd. dolerių paskolai.

Tačiau problema ta, kad Ukrainai vis tiek gresia finansų krizė – ir labai greitai.

Per pastaruosius dvejus metus Ukrainos kreditoriai sutiko pristabdyti skolos aptarnavimo mokėjimus (procentus). Šis tiek vyriausybių, tiek privačių kreditorių atpalaidavimas nuo skolų kasmet sudaro 15% BVP.

Jei mokėjimai būtų buvę atliekami, jie būtų buvę antras pagal dydį valstybės išlaidų straipsnis po gynybos. Tačiau privačių užsienio obligacijų turėtojų, įskaitant Prancūzijos valdymo įmonę Amundi ir JAV Pimco, moratoriumas baigiasi rugpjūčio 1 d.

Tad Ukraina turi mėnesį, kad išvengtų defolto. TVF yra suinteresuotas, kad S. Marčenka derėtųsi dėl dalies skolos nurašymo, tačiau atrodo mažai tikėtina, kad per nustatytą laiką pavyks susitarti.

Jei Ukraina neįvykdys įsipareigojimų, tai bus nerimą keliantis ženklas, kad privatūs investuotojai netiki Vakarų įsipareigojimais. Tačiau ilguoju laikotarpiu tai galėtų reikšti katastrofą šalies atsigavimui.

Restruktūrizavimas karo veiksmų įkarštyje yra retas reiškinys. Paprastai šalys taip elgiasi siekdamos užsitikrinti galimybę patekti į finansų rinkas, o tam reikia valdyti skolą.

Greitas restruktūrizavimas trunka kelis mėnesius, o sudėtingas – kelerius metus: kreditoriai nelinkę atsisakyti reikalavimų. Tačiau Ukraina nuo invazijos pradžios buvo uždaryta nuo kapitalo rinkų, o tai reiškia, kad skubos nėra.

Birželio mėnesį Marčenka pasiūlė kreditoriams susitarimą, pagal kurį dabartinė skolų vertė sumažėtų 60 proc. Kreditoriai šaltai atsakė, kad, jų nuomone, 22% norma yra jiems priimtinesnė.

Ukrainai labai reikia finansavimo. Metų pabaigoje jos skolos ir BVP santykis priartės prie 94% – tai didelis rodiklis tokio dydžio ekonomikai, turinčiai sudėtingą finansinę istoriją.

Sąjungininkų skiriamos sumos yra įspūdingos, tačiau jos dažniausiai skiriamos ne grynaisiais pinigais, o artilerija, tankais ir tikslinėmis lėšomis.

Tik 8 mlrd. JAV dolerių iš neseniai priimto paketo bus tiesiogiai skirti Ukrainos vyriausybei, o tai sudaro šiek tiek daugiau nei ketvirtadalį metinių šalies socialinių išlaidų, ir tai – paskolos forma. ES planuoja pasiūlyti šiek tiek daugiau, tačiau tai vis tiek tik 38 mlrd. dolerių per trejus metus.

Nors Ukrainos prašoma nurašymo suma yra palyginus nedidelė – 12 mlrd. dolerių 2024-2027 m., – šalis tiesiog liks be laisvų lėšų, jei kreditoriai atsisakys. TVF teigimu, net ir esant tokiam radikaliam restruktūrizavimo susitarimui, kokį pasiūlė Kijevas ir atmetė obligacijų turėtojai, šalis vos sudurs galą su galu.

Savo ruožtu obligacijų turėtojai stebisi, kaip fondas gali būti toks tikras, juolab kad jo analizė jau keliais mėnesiais pasenusi.

Nesudarius susitarimo, Ukrainai liks tik dvi galimybės.

Viena iš jų – derėtis dėl skolos aptarnavimo moratoriumo pratęsimo, kaip jau buvo padaryta su oficialiais kreditoriais, kurie atsisakė atlikti mokėjimus iki 2027 metų.

Kita galimybė – paskelbti defoltą. Tai gali atrodyti radikalus sprendimas, tačiau iš tikrųjų šie scenarijai mažai kuo skiriasi. Kad ir kaip būtų, Ukrainos mokėjimai nebus atnaujinti.

Privačiojo sektoriaus investuotojų vangumas byloja ne tik apie Ukrainos finansines perspektyvas. Įprasto restruktūrizavimo metu skolintojai stato ant šalies ekonominių perspektyvų.

Skolinimas kariaujančiam skolininkui netiesiogiai reiškia dar kitą statymą: kad jis laimės. „Turi būti šalis, kuri šio laikotarpio pabaigoje grąžins skolą“, – pažymi vienas obligacijų turėtojas. Daug kas priklausys nuo Vakarų paramos lygio.

Mokesčių mokėtojams gali nusibosti matyti, kaip jų milijardai nuolat nukreipiami Kijevui. Atrodo, kad lapkritį į Baltuosius rūmus grįš Donaldas Trampas (Donald Trump), ir jis nusiteikęs skeptiškai. Įprastiniai TVF modeliai sunkiai atsižvelgia į tokius kintamuosius.

Obligacijų turėtojai taip pat skeptiškai vertina ilgalaikius Ukrainos atkūrimo planus, net jei ji laimėtų. Nors sąjungininkai ir TVF teigia, kad dabartinis restruktūrizavimas leis Kijevui grįžti į finansų rinkas, kai konfliktas baigsis ir jo sąjungininkai panaikins skolas, investuotojai nėra įsitikinę, kad iki to iš esmės bus prieita.

Jie mano, kad restruktūrizavimas bus pirmasis iš daugelio Ukrainos sąjungininkų bandymų perkelti finansinę karo ir atstatymo išlaidų naštą nuo vyriausybių ant privataus sektoriaus pečių.

Didžioji dalis Ukrainos atstatymo darbų – pagrindinės infrastruktūros, civilinių pastatų statyba ir personalo mokymas – iš esmės nebus pelningi, todėl šią naštą turės prisiimti sąjungininkai.

Dabartinė aklavietė kelia nerimą: Kijevo rėmėjų ir privačių investuotojų nepasitikėjimas stabdys bet kokią pažangą. Marčenka buvo teisus primindamas komerciniams skolintojams, kad šalies kariuomenė yra stipri tiek, kiek stipri ją palaikanti ekonomika.

Tačiau jis taip pat galėjo priminti Ukrainos sąjungininkams, kad šalies ekonomika yra stipri tik tiek, kiek stipri yra kariuomenė, kuri gina jos egzistavimą.