infa.lt

REUTERS

Kai kurios NATO sąjungininkės atsisako prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus dėl išlaidų karinei pagalbai Ukrainai, cituoja „Bloomberg“ agentūra savo šaltinius.

Agentūros duomenimis, kai kurios šalys nėra pasirengusios pasirašyti dokumento dėl daugiametės paramos Kijevui, nes nesupranta, ko Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms reikės ateityje.

Pasak „Bloomberg“ pašnekovų, kai kurios aljanso šalys nesiryžta žadėti konkrečios naujos pagalbos sumos ir nori ir toliau teikti tokio paties dydžio pagalbą. Kelios kitos šalys nerimauja dėl tikslių finansavimo sumos duomenų skelbimo, nes tai gali atskleisti informaciją apie tikrąjį jo dydį.

Agentūra praneša, kad sąjungininkai taip pat reiškia susirūpinimą dėl savo ginklų atsargų mažėjimo.

Diskusijos vyksta NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pasiūlymo kasmet skirti Ukrainai mažiausiai 42,7 mlrd. dolerių fone.

Plano sąlygos buvo paskelbtos gegužės pabaigoje ir tikimasi, kad jos bus pristatytos Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui liepos pradžioje vyksiančiame Aljanso aukščiausiojo lygio susitikime.

Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, NATO šalių atstovai vis dar diskutuoja dėl pareiškimo, kuris bus paskelbtas po liepos mėnesio aukščiausiojo lygio susitikimo, formuluotės. Jo tezės, be kita ko, gali būti susijusios su Ukrainos stojimo į aljansą procesu.

Balandį Jensas Stoltenbergas parengė planą sukurti pagalbos Ukrainai fondą, į kurį per penkerius metus būtų skirta 100 mlrd. eurų. „Bloomberg“ rašė, kad aljanso narės nepritarė šiai iniciatyvai, po to J. Stoltenbergas pasiūlė kasmet Kijevui siųsti po 40 mlrd. eurų.