infa.lt

Protestams Kenijoje malšinti pasitelkta kariuomenė
Foto: Monicah Mwangi, Reuters

Kodėl šioje Afrikos šalyje kilo riaušės

Kadaise pagal Afrikos standartus klestėjusi Kenija šią savaitę paniro į chaosą. To priežastis – masinis piliečių nepasitenkinimas valdžios institucijų planais didinti mokesčius, praneša „Kommersant“ leidinys.

Praėjusį antradienį situacija pasiekė karštligišką lygį: praėjus kelioms minutėms po to, kai parlamento nariai priėmė prieštaringai vertinamą įstatymo projektą, protestuotojai įsiveržė į parlamentą ir jį padegė.

Tuo tarpu didelio masto riaušės jau pareikalavo mažiausiai 23 žmonių gyvybių. Šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį, trečiadienį situacija šiek tiek nurimo. Tačiau greičiausiai tik laikinai: Kenijos prezidentas Williamas Ruto, kuris dar nepasirašė įstatymo projekto, vis tiek turės jį pasirašyti: alternatyvos mokesčių didinimui praktiškai nėra.

Masinius protestus Kenijoje, kurių kulminacija įvyko šią savaitę, paskatino gegužės mėnesį pristatytas biudžeto projektas, kuriame buvo numatyta įvesti papildomus mokesčius ir rinkliavas.

Tarp siūlomų naujų mokesčių visų pirma buvo 2,5% automobilio vertės kasmetinis transporto mokestis, 16% padidintas PVM duonai ir cukranendrių pervežimams, panašus mokestis azartinių lošimų ir loterijų paslaugoms, kredito ir debeto kortelių operacijoms užsienio valiuta, 25% padidintas akcizas tabakui, spiritiniams gėrimams, importuojamiems konditerijos gaminiams ir aliejui, įvesti mokesčiai už mobiliuosius pinigų pervedimus, motociklų registraciją ir įvairias skaitmenines paslaugas, taip pat naujas aplinkosaugos mokestis, kuris paliestų daugumą pramonės gaminių.

Visos šios priemonės, kaip tikėjosi valdžios institucijos, galėjo papildyti valstybės iždą 347 mlrd. šilingų (apie 2,7 mlrd. JAV dolerių). Tuo pat metu Nairobis šiuos akivaizdžiai nepopuliarius sprendimus nusprendė priimti ne iš gero gyvenimo, o daugiausia spaudžiamas TVF.

Šalies valstybės skola sudaro 68% BVP vietoj TVF ir Pasaulio banko rekomenduojamų 55% „lubų”, o jai aptarnauti reikia beveik 60% surenkamų mokesčių. O kadangi TVF pareikalavo iš Kenijos valdžios institucijų sugriežtinti fiskalinę drausmę, kad būtų atblokuotas finansavimas, Kenija turėjo prisiimti įsipareigojimą sumažinti biudžeto deficitą nuo 5,7% iki 3,3% nuo BVP, kurį valdžios institucijos nusprendė įgyvendinti didindamos mokesčių naštą piliečiams.

Jau birželio 18 d. per šalį nusirito pirmoji protestų banga, kurioje dalyvavo daugiausia jaunimas. Spaudimas iš dalies pasiteisino: tą pačią dieną įstatymų leidėjai iš įstatymo projekto išbraukė skaudžiausias gyventojams priemones – PVM duonai, mobiliesiems mokėjimams ir operacijoms valiuta, automobilių transporto mokestį, akcizą naftai ir aplinkosaugos mokestį, palikdami jį galioti tik importuojamoms prekėms.

Tačiau tai neatšaldė protestuotojų užsidegimo: jie reikalavo, kad parlamento nariai apskritai atmestų įstatymo projektą, tiesiog terorizuodami juos skambučiais ir laiškais. Kai kurie jų žengė dar toliau ir reikalavo prezidento Williamo Ruto atsistatydinimo. Protestai apėmė net jo gimtąjį Eldoreto miestą.

Tuo pat metu protestuotojus palaikė įvairios profesinės asociacijos ir pramonės sąjungos, įskaitant draudikus ir bankininkus, parlamento opozicija (ji boikotavo biudžeto projekto svarstymą per antrąjį svarstymą) ir net kai kurie valdančiosios koalicijos nariai.

Birželio 25 d. protestai peraugo į masines riaušes, kurios apėmė 35 iš 47 šalies rajonų.

Sostinėje Nairobyje protestuotojai šturmavo ir padegė parlamento pastatą, praėjus kelioms minutėms po to, kai parlamento nariai patvirtino prieštaringai vertinamą įstatymo projektą.

Per susirėmimus su policija, kuri naudojo ašarines dujas, gumines kulkas ir, kai kuriais žiniasklaidos pranešimais, kovinius šaudmenis, žuvo mažiausiai 23 žmonės, dar 200 buvo sužeisti. Tarp sužeistųjų buvo net buvusio JAV prezidento Barako Obamos sesuo Auma Obama.

Vyriausiojo gynybos sekretoriaus potvarkiu buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, o neramumams numalšinti pasiųsti kariuomenės daliniai. Tuo tarpu Kenijos prezidentas, kuris dar turi pasirašyti įstatymą, antradienio vakarą per kreipimąsi į tautą demonstracijas pavadino „išpuoliu prieš konstitucinę tvarką”, o protestuotojus – išdavikais.

Jis taip pat pažadėjo, kad saugumo tarnybos ir toliau bus sutelktos „užkirsti kelią bet kokiems pavojingų nusikaltėlių bandymams pakenkti šalies saugumui ir stabilumui“.

Trečiadienį Kenijos gatvėse buvo ramu. Tačiau vargu ar ramybė truks ilgai: protestuotojai jau pažadėjo tęsti kovą prieš mokesčių reformą, o socialiniuose tinkluose jau nuo praėjusios savaitės mirga pranešimai apie nepatenkintųjų planus ketvirtadienį užimti ne tik parlamentą, bet ir prezidento rezidenciją.

Dabartiniai protestai tapo kone rimčiausiu išbandymu Williamo Ruto administracijai, kuri į valdžią atėjo maždaug prieš dvejus metus, kai pragyvenimo išlaidos sparčiai augo.

Tuomet, kaltindamas dėl šalies problemų korumpuotą valdžią, jis žadėjo spręsti mažas pajamas gaunančio jaunimo problemas. Tačiau gana greitai W. Ruto užsitarnavo ironišką pravardę Zakayo – Naujojo Testamento vyriausiojo mokesčių rinkėjo Zachiejaus vardą svahilių kalba.

Spaudžiamas Tarptautinio valiutos fondo (TVF), W. Ruto ėmėsi mažinti valstybės skolą ir biudžeto deficitą, kuriuos iš esmės paveldėjo iš ankstesnės vyriausybės.

Ir šį kartą jis, kaip ir anksčiau, akcentavo mokesčių didinimą (darbo užmokesčiui – nuo 30 iki 35%, degalams – nuo 8 iki 16%) ir naujų mokesčių įvedimą (1,5% nekilnojamajam turtui, 3% pardavimams ir 2,75% ligonių kasoms). Tai išprovokavo pirmąją protestų bangą, kuri 2023 m. pavasarį nusirito per šalį.

Dabar Williamas Ruto neturi daug kitų pasirinkimų galimybių.

Kaip alternatyvą mokesčių didinimui Kenijos finansų ministerija pateikė planą sumažinti išlaidas 45 svarbiausiems ekonomikos ir socialiniams sektoriams 200 mlrd. šilingų (1,56 mlrd. JAV dolerių).

Tarp jų – trąšų subsidijos ir išlaidos aukštajam mokslui. Tačiau dėl to bus įšaldyti keli drėkinimo projektai ir, svarbiausia, 46 000 mokytojų įdarbinimas gimnazijose ir vidurinėse mokyklose, kurių dabar trūksta.

Kita įstatymų leidėjų svarstoma galimybė – didinti degalų, importo ir geležinkelių mokesčius, o tai vargu ar įtiks ir taip jau supykusiai visuomenei. Galiausiai, paskutinė galimybė – 597 mlrd. šilingų deficitą padengti užsienio paskolomis ir taip sugadinti santykius su TVF.