infa.lt

infa.lt montažas

Mokslininkai ragina įvesti reglamentavimą, kad regioninis jūrinių debesų šviesinimo metodo naudojimas (geoinžinerija) neturėtų neigiamo poveikio kitose šalyse, rašo „The Guardian“ leidinys.

Remiantis tyrimu, kuriame modeliuojamos nenumatytos regioninio manipuliavimo besikeičiančiu klimatu pasekmės, geoinžinerijos metodas, skirtas sumažinti aukštą temperatūrą Kalifornijoje, gali „netyčia“ sustiprinti karščio bangas Europoje.

Dokumente nurodoma, kad tikslinės intervencijos, kuriomis siekiama sumažinti temperatūrą viename rajone vienam sezonui, gali duoti laikiną naudą kai kuriems gyventojams, tačiau reikia atsižvelgti į galimą neigiamą šalutinį poveikį kitose pasaulio dalyse ir laikui bėgant kintantį veiksmingumo laipsnį.

Tyrimo autoriai teigia, kad išvados yra „bauginančios“, nes pasaulyje yra mažai arba visai nėra taisyklių, kurios užkirstų kelią regioniniam metodo – jūrinių debesų šviesinimo – taikymui, kai atspindintys aerozoliai (paprastai jūros druskos arba jūros purslų pavidalu) purškiami į stratoakumuliacinius debesis virš vandenyno, kad atspindėtų daugiau saulės spinduliuotės atgal į kosmosą.

Ekspertai teigia, kad nepakankama kontrolė reiškia, jog mažai kas gali sutrukdyti atskiroms šalims, miestams, bendrovėms ar net turtingiems asmenims bandyti keisti savo vietos klimatą, net jei tai kenkia kitur gyvenantiems žmonėms, o tai gali sukelti konkurenciją ir konfliktus dėl temperatūrų intervencijos.

Pastaruoju metu smarkiai pakilusi pasaulinė temperatūra paskatino kai kurias mokslinių tyrimų įstaigas ir privačias organizacijas imtis geoinžinerinių tyrimų, kurie anksčiau buvo beveik tabu.

Australijoje mokslininkai jau mažiausiai ketverius metus bando taikyti jūrų debesų šviesinimo strategijas, siekdami atvėsinti Didįjį barjerinį rifą ir sulėtinti jo blukimą.

Šių metų pradžioje Vašingtono universiteto mokslininkai išpurškė jūros druskos dalelių nuo iš eksploatacijos išbraukto lėktuvnešio „USS Hornet”, prisišvartavusio San Francisko įlankoje esančioje Alamedos įlankoje, denio.

Šį eksperimentą sustabdė vietos valdžia, kad galėtų įvertinti, ar purškime yra cheminių medžiagų, kurios gali kelti pavojų įlankos rajono žmonių ar gyvūnų sveikatai.

Naujajame dokumente teigiama, kad pasekmės gali būti daug platesnės ir sunkiau nuspėjamos. Penktadienį žurnale „Nature Climate Change” paskelbtame straipsnyje autoriai teigia pirmieji įrodę, kad debesų šviesėjimo poveikis gali sumažėti arba pasikeisti, kai keičiasi klimato sąlygos dėl jau dabar dramatiško žmogaus poveikio deginant iškastinį kurą ir miškus.

Naudodami 2010 ir 2050 m. Žemės sistemos kompiuterinius klimato modelius, jie imitavo dviejų debesų šviesėjimo operacijų, atliktų skirtinguose Ramiojo vandenyno šiaurės rytų regionuose, poveikį: vieną – subtropikuose netoli Kalifornijos, kitą – vidutinėse platumose netoli Aliaskos.

Abiem atvejais buvo siekiama sumažinti ekstremalių karščių riziką tiksliniame regione – JAV vakarinėje pakrantėje.

Atvirkščiai nei įprasta, labiau nutolusi operacija turėjo didesnį poveikį, nes ji buvo susijusi su „nuotoliniais ryšiais”, t. y. klimato sistemos ryšiais tarp geografiškai nutolusių pasaulio dalių.

2010 m. atlikto modeliavimo rezultatai rodo, kad operacija netoli Aliaskos sumažintų pavojingo karščio poveikio riziką tiksliniame regione 55%, t. y. 22 mln. žmonių dienų per vasarą (?- neaiški frazė), o arčiau esančio subtropinio klimato bandymas sumažintų pavojingo karščio poveikį 16%, tačiau vis tiek reikšmingai.

Tačiau modeliuojant dar labiau sutrikdytą 2050 m. klimatą, tos pačios dvi operacijos davė labai skirtingus rezultatus, nes buvo mažiau debesų, aukštesnė bazinė temperatūra ir sulėtėjusi Atlanto meridianinė apytakinė cirkuliacija (Amoc).

Tokiomis šimtmečio vidurio sąlygomis operacija prie Aliaskos turėtų drastiškai mažesnį poveikį mažinant karščio įtampą JAV vakaruose, o subtropinė operacija temperatūrą pakeltų aukščiau, t. y. pasiektų priešingą nei norima rezultatą.

Poveikis už tikslinių regionų ribų 2010-2050 m. taip pat labai skyrėsi. Ankstesniu laikotarpiu, remiantis modeliavimais, Europą taip pat atvėsintų jūrinių debesų šviesėjimas šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Tačiau iki 2050 m. dėl vietinio vėsinimo veikimo visame pasaulyje, ypač virš Europos, dėl Amoc sulėtėjimo padidėtų karščio įtampa.

„Mūsų tyrimas labai specifinis, – sakė Jessica Wan, priklausanti tyrimų komandai, kuriai vadovavo Kalifornijos universiteto San Diege Scripps okeanografijos institutas. „Jis rodo, kad jūrinių debesų šviesinimas gali būti labai veiksmingas JAV vakarinei pakrantei, jei tai daroma dabar, tačiau ateityje jis gali būti neveiksmingas ir gali sukelti karščio bangas Europoje.”

Ji sakė, kad rezultatai turėtų kelti nerimą politikos formuotojams ir paskatinti juos sukurti valdymo struktūras ir skaidrumo gaires ne tik pasauliniu, bet ir regioniniu lygmeniu.

„Šiuo metu tikrai nėra saulės geoinžinerijos valdymo reglamentavimo. Tai gąsdina. Mokslas ir politika turi būti plėtojami kartu”, – sakė ji. „Nenorime atsidurti tokioje situacijoje, kai vienas regionas būtų priverstas vykdyti geoinžineriją, siekdamas kovoti su tuo, ką padarė kita pasaulio dalis reaguodama į sausras ir karščio bangas.”

infa.lt: sakot klimato kaita?