infa.lt

Naujosios tendencijos gurmanams AP Photo/Sakchai Lalit

Mokslininkai teigia, kad dėl besikeičiančio požiūrio į sveiką mitybą 2054 m. tokie vabzdžiai kaip svirpliai, skėriai ir žiogai galėtų tapti „lanksčios” mitybos dalimi. Tokia dieta apima daugiausia augalinę mitybą, tačiau kartais leidžiama vartoti mėsą.

Laukiama, kad bus vartojama daugiau ankštinių augalų, sėklų ir laboratorijoje pagamintų mėsos pakaitalų. Klimato kaita paskatins mažinti daržovių importą ir vartoti vietinę produkciją, taip pat didės regeneracinės žemdirbystės metodų populiarumas.

Jorko universiteto tyrimo duomenimis, mityboje bus daugiau baltymų, angliavandenių, skaidulinių medžiagų ir ankštinių augalų ir (arba) sėklų. Be to, per ateinančius 30 metų didės baltymų pasirinkimo įvairovė, įskaitant aukštos kokybės britišką mėsą ir laboratorijoje pagamintus mėsos pakaitalus.

Profesoriaus Bobo Doherty teigimu, per pastaruosius 30 metų mokslas padarė didžiulį šuolį ir sukūrė tvaresnių produktų, kurie 1994 m. daugumai atrodė neįmanomi. Iki 2054 m. produktai, pagaminti iš augalinių kultūrų, pavyzdžiui, kviečių glitimo ar ankštinių augalų, arba užauginti iš gyvūnų audinių, gali tapti norma.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad dėl klimato kaitos poveikio žmonės mažiau rinksis importuojamas daržoves ir pirmenybę teiks vietoje užaugintai produkcijai.

Jungtinėje Karalystėje daugės atkuriamojo ūkininkavimo metodų, pagal kuriuos augalininkystė ir gyvulininkystė bus glaudžiau integruota. Tai sumažins priklausomybę nuo brangių cheminių medžiagų, pagerins dirvožemio būklę ir padidins biologinę įvairovę.

Intensyvi augalų selekcija skatins kurti naujas, šiuo metu mažai paplitusias veisles, pavyzdžiui, greitai augančius gėlavandenius paparčius azolla, naudojamus sriuboms, salotoms ir net mėsainiams gaminti.

Tikimasi, kad labiau paplis tradiciniai konservavimo būdai, pavyzdžiui, daržovių marinavimas. Tai padės žmonėms mažinti maisto švaistymą ir naudoti daržoves ištisus metus, o ne tik sezono metu.

Naujausiais duomenimis, du trečdaliai (72%) vartotojų ėmė labiau rūpintis maisto produktų etiškumu ir tvarumu. Nuo 1994 m. šie skaičiai smarkiai išaugo.

Tarp pagrindinių padidėjusio susirūpinimo priežasčių buvo įvardytas klimato kaita, gyvūnų gerovė, tarša plastiku ir sąžiningas darbo užmokestis darbuotojams visame pasaulyje.