infa.lt

EPA-EFE/Riccardo Antimiani

Jos vadovaujama frakcija Europos Parlamente pasipildė naujais mandatais, kurie leidžia reikalauti sau daugiau teisių ES valdyme.

Italijos premjerei Giorgia Meloni, kurią neseniai įvykę Europos Parlamento (EP) rinkimai faktiškai įtvirtino kaip vieną populiariausių Europos Sąjungos šalių lyderių, šią savaitę pavyko parodyti Europos visuomenei naują sėkmę.

Jos vadovaujama kraštutinių dešiniųjų frakcija – Europos konservatoriai ir reformistai (ECR) – įgijo 11 naujų EP narių ir tapo trečia pagal dydį jėga ES įstatymų leidžiamojoje valdžioje.

Tai suteikė Italijos premjerei pagrindą pretenduoti į vieną iš aukščiausių pozicijų asociacijoje vietoj centristų iš Atnaujinkime Europą (Renew Europe) frakcijos, kurios balsavimo rezultatai pastebimai susilpnėjo. Tačiau toli gražu neaišku, ar ateityje viskas klostysis būtent taip, kaip norėtų G. Meloni.

EP rinkimai pastebimai padidino abiejų kraštutinių dešiniųjų frakcijų atstovavimą ES įstatymų leidžiamojoje valdžioje, tačiau net ir didesnė iš jų – ECR – negalėjo pasiekti trečiojo finalo dalyvio – liberaliosios „Atsinaujinančios Europos” frakcijos – rezultato.

Tačiau iki šios savaitės vidurio pusiausvyra pasikeitė. Trečiadienio vakarą Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, kurios vadovaujami Italijos broliai yra pagrindinė ECR jėga, paskelbė: jos frakcija pasipildė naujais nariais, o tai leido jai aplenkti liberalus ir, kaip trečiai pagal dydį frakcijai EP, pretenduoti į vieną iš svarbiausių ES postų.

„Rinkimai perkėlė Europos svorio centrą į dešinę. Manau, kad dabartiniame Parlamente pamatysime pasikeitusį požiūrį į tam tikras politikos sritis.

Dėka derybų su visais, manau, gali būti netikėtumų, susijusių su parlamentine dauguma”, – triumfuodama sakė premjerė Meloni, sužinojusi, kad jos vadovaujama europarlamentarų grupė išsiplėtė iki 83 narių.

Ši kraštutinių dešiniųjų šeima, kuriai, be Italijos brolių, priklauso, pavyzdžiui, Čekijos ministro pirmininko Petro Fialos vadovaujama Pilietinės demokratijos partija ir Ispanijos kraštutinių dešiniųjų partija „Vox”, pasipildė 11 naujų Europos Parlamento narių dėka.

Tarp jų, be kita ko, yra penki Rumunijos dešiniosios partijos AUR atstovai ir keli Prancūzijos EP nariai, atsiskyrę nuo kraštutinių dešiniųjų Erico Zemmouro partijos „Reconquista”, įskaitant Marine Le Pen dukterėčią Marion Maréchal.

„Akivaizdu, kad tai papildoma galia daryti įtaką visoms mums rūpimoms temoms”, – socialiniame tinkle „X„ ta proga sakė M. Mareschal.

Savo naujai įgytą galią G. Meloni bandė parodyti pirmadienio vakarą, kai visų 27 ES valstybių narių vadovai susirinko į neformalią diskusiją apie tai, kas ateinančius penkerius metus turėtų užimti tris svarbiausius ES postus.

„Mane nustebino tai, kad kai kurie žmonės pateikė pasiūlymus dėl kandidatų į aukščiausius postus, nesusimąstydami apie tai, kokius signalus siunčia piliečiai ir ką reikėtų keisti prioritetuose”, – sakė Italijos ministrė pirmininkė, aiškiai užsimindama, kad ECR taip pat turėtų pasidalyti pyragą.

Jai visiškai pritarė Čekijos kolega. „Taisyklės yra aiškios: skiriant kandidatus į aukščiausius postus Europos institucijose turi būti paisoma politinių ir geografinių interesų. Čekija yra Europos centre – mūsų būsimas portfelis turėtų tai atspindėti”, – savo „X„ puslapyje rašė Petras Fiala.

Pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią praktiką Europos Komisijos (EK) vadovo ir EP pirmininko postai atitenka didžiausiai frakcijai (daugelį metų tai buvo centro dešinioji Europos liaudies partija, EPP), antra pagal dydį Europos frakcija (socialdemokratai, S&D) skiria Europos Vadovų Tarybos pirmininką, o trečia pagal dydį frakcija (iki šiol tai buvo „Renew”) gauna Europos diplomatijos vadovo postą.

Ir, kaip tikėjosi trys frakcijos, derinys, kai EK vadove vėl paskiriama Ursula von der Leyen, EP vadove – Roberta Metsola, o Europos Vadovų Tarybos pirmininku paskiriamas buvęs Portugalijos ministras pirmininkas António Costa, o užsienio politikos tarnybos vadovu – Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, nesukels jokių problemų.

Tačiau galiausiai ES vadovams kol kas nepavyko susitarti dėl kandidatų. Tačiau taip atsitiko ne tik dėl G. Meloni pozicijos (ji nesutiko ne tiek su kandidatų kandidatūromis, kiek su aukščiausiųjų postų paskirstymo sistema), bet ir dėl daugybės nesutarimų tarp pačios galimos koalicijos, kuriai atstovauja ERR, S&D ir Renew, narių.

Tuo tarpu daugelis ES narių manė, kad G. Meloni vadovaujamos frakcijos plėtra bendros pusiausvyros nepakeis.

„ECR plėtra nieko nekeičia. Mūsų platforma vis dar turi 55% daugumą”, – „Financial Times” sakė ECR atstovas, turėdamas omenyje, kad kartu su socialdemokratais ir liberalais kontroliuoja daugiau kaip 400 vietų 720 vietų turinčiame Europos parlamente.

„Buvo klaida su ja (Giorgia Meloni) ginčytis per vakarienę (kandidatai į ES vadovus buvo aptarti pirmadienį per neformalią ES vadovų vakarienę), tačiau ji negaus vietos prie derybų stalo dėl trijų pagrindinių ES postų…

Ji neteisingai įvertino situaciją, nes ECR nepriklauso valdančiajai daugumai. Tokia yra politinė realybė”, – FT sakė kai kurie Europos diplomatai.

Be to, po Giorgi Meloni triumfuojančio pranešimo, kad ECR padidino savo euromandatų skaičių, Renew atstovas spaudai leido suprasti, kad jo frakcijos išstūmimas iš trečiosios vietos yra laikinas.

Jis paaiškino, kad frakcija toliau derasi su galimais sąjungininkais ir tikisi padidinti savo atstovavimą virš dabartinių 80 vietų.

Ir jei liberalams galiausiai pavyks į savo gretas pritraukti penkis europarlamentarus iš Volto partijos (prisistatančios kaip vienintelė transnacionalinė ES partija), kraštutiniai dešinieji grįš į ketvirtąją vietą.

„Turime laiko iki liepos 4 d. suformuoti politines grupes, o tada pamatysime, kas bus trečias”, – siūlė neskubėti daryti skubotų išvadų neįvardytas „Renew” atstovas.

Kita vertus, „nepastovumą” ir toliau demonstruoja kraštutinių dešiniųjų stovykla.

Dar prieš rinkimus antroji šios krypties frakcija – grupė „Identitetas ir demokratija” (ID), kurioje šiuo metu toną užduoda Marine Le Pen „Nacionalinis susivienijimas”, – iškėlė idėją sudaryti taktinę sąjungą su ECR, kad sukurtų antrą politinę jėgą EP.

Tuo metu Giorgi Meloni nebuvo itin entuziastingai nusiteikusi dėl tokios idėjos. Tačiau jos nuotaikos gali pasikeisti.

Be to, neseniai buvo nutrauktos visos kalbos apie galimą Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano partijos „Fidesz”, kuri praėjusio šaukimo EP liko politinė „benamė”, prisijungimą prie ECR.

Pasak vieno pranešimo, V. Orbano netenkino sambūvis su naujaisiais ECR frakcijos nariais iš Rumunijos. Kitų teigimu, duris Vengrijos vadovui užtrenkė pati G. Meloni.

Tačiau vienaip ar kitaip, kai kurie Italijos premjero bendražygiai neprarado vilties dėl ECR susijungimo su ID. Visų pirma Lenkijos „Teisė ir teisingumas” ir „Fidesz”, pasak „Politico”, vis dar zonduoja dirvą naujai konfederacijai EP suformuoti, kurioje kiekviena iš dviejų frakcijų išliktų techniškai nepriklausoma ir, kas svarbu, galėtų turėti savo nuomonę Ukrainos ir Rusijos klausimu.

„Galimybių langas vis dar atviras”, – laikraščiui sakė vienas lenkų ECR narys.