infa.lt

Vyriausybės pranešimas:

Atsižvelgusi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tarybos „sutikimą” perduoti Kemėrų kaime, Baisogalos seniūnijoje, esantį žemės sklypą Vokietijos amunicijos gamyklos statybai, vakar Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo vietoje minėto sklypo universitetui bus perleisti tame pačiame Radviliškio rajone esantys 6 sklypai.

Nutarimu Valstybės institucijos įpareigotos sudaryti sąlygas universitetui nuimti šiuo metu universiteto valdomame sklype auginamų pasėlių derlių.

Susidarius nuostoliams dėl šiuo metu valdomo sklypo sutarties nutraukimo ar veiklos perkėlimo į naujus perduodamus sklypus, nuostoliai būtų kompensuojami įstatymų nustatyta tvarka.

Investicinė sutartis dėl „Rheinmetall“ plėtros Lietuvoje pasirašyta birželio pradžioje. Parengiamųjų statybos darbų pradžia numatoma šių metų spalį.

Planuojama, kad investicijos į amunicijos gamyklą sieks daugiau kaip 180 mln. eurų ir bus sukurta daugiau kaip 150 darbo vietų.

Gamykla per metus pagamins tūkstančius šaudmenų, kurių dalis bus skirta ir Lietuvos kariuomenės poreikiams (kita dalis, matomai, Ukrainai -infa.lt past).

infa,lt: Reikėtų pradėti bent nuo to, kad „Rheinmetall” nebėra vokiečių įmonė – ji registruota Vokietijoje, tačiau seniai perimta užsienio kapitalo.  Visi stambiausi akcininkai yra amerikiečiai, kuriems priklauso 48% šios įmonės akcijų, ir tik 21% akcijų priklauso europiečiams. 23% „Rheinmetall’ akcijų priklauso privatiems akcininkams, apie kuriuos informacija neskelbiama.

Didžiausi akcininkai:

BlackRock (5,52%)
Société Générale SA (5,33%)
„Wellington Management Company” (4,99%)
Capital Group Companies (4,99%)

Fidelity International (4,99%)
Goldman Sachs (4,45%)
UBS Group (3,83%)
Fidelity Investments (3,04%)

Dabar apie universitetą ir apie LSMU tarybos savanorišką „sutikimą” perduoti Kemėrų kaime, Baisogalos seniūnijoje, esantį žemės sklypą. Kiek galios turi universitetų vadovybė prieš Vyriausybę? – Apskritą nulį. Iš čia ir „savanoriškas sutikimas”.

Baisogalos teritorijoje esančios mokslo įstaigos veikla ir svarba Lietuvos žemės ūkiui:

Minėtame institute atliekami biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srities fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai bei eksperimentinės plėtros darbai, sąlygojantys gyvulininkystės šakos plėtrą bei sudarantys sąlygas studijoms. Institute saugomas ir puoselėjamas intelektualinis ir istorinis gyvulininkystės mokslo palikimas.

Septyniuose padaliniuose: Gyvūnų veisimo ir genetikos, Gyvūnų reprodukcijos, Gyvūnų mitybos ir pašarų, Ekologijos, Eksperimentinės plėtros ir bandymų skyriuose, Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centre, Chemijos laboratorijoje dirba 84 darbuotojai, iš jų 21 mokslininkas: 1 habilituotas mokslų daktaras, 20 mokslų daktarų. Doktorantūroje studijuoja 2 doktorantai.

Institutui dalyvaujant integruoto mokslo, studijų ir verslo centro – slėnio „Nemunas“ veikloje, kuriamos Gyvūnų pašarų maisto medžiagų virškinamumo tyrimų, Pašarų gamybos ir šėrimo technologijų vertinimo, Gyvūnų genetinių išteklių tyrimo ir ilgalaikio išsaugojimo ex situ laboratorijos, kurios yra Gyvūnų mitybos ir biotechnologijų centro dalis.

Pagrindinės instituto veiklos kryptys apima gyvūnų veisimo, reprodukcijos biologijos ir genetinių išteklių, gyvūnų mitybos ir produkcijos kokybės, gyvūnų gerovės ir gyvulininkystės poveikio aplinkai tyrimus.

Plačiau čia: https://gi.lsmuni.lt/

Kodėl vyriausybė pasirinko būtent Baisogalą? – Atsakymas, galimai, būtų – saugumas. Juk ši gamykla tampa pirmuoju Rusijos taikiniu Lietuvos teritorijoje, tad reikia ją nuboginti ten, kur visi šie ponai, tikėtina, neturi jokios nuosavybės.