infa.lt

CO2 lygis | šaltinis: NASA

Šiltnamio efektą sukeliantis vakarėlis baigėsi

Jei tik būtume geriau supratę, kas yra šiltnamis, gal nebūtų buvę taip lengva mus visus apgauti.

Naujame „Science Direct” žurnale paskelbtame tyrime pasakyta tai, ką fizikai mums turėjo sakyti visą laiką: Atmosferą šildantis anglies dioksido poveikis yra natūraliai ribotas, ir ši riba jau pasiekta.

Net jei iškastume visas pasaulio anglis, išgautume visą pasaulio naftą ir sudegintume ją viename milžiniškame lauže, jos išmetamas CO2 nepadėtų sušildyti planetos, rašo „Frontline News” leidinys.

Neleiskite, kad NASA mokytų jūsų vaikus

NASA, rašydama vaikams, šiltnamio efektą pristato kaip paprastą priežastį ir pasekmę.

Kokią įtaką šiltnamio efektui daro žmonės?

Žmonių veikla keičia natūralų Žemės šiltnamio efektą. Deginant iškastinį kurą, pavyzdžiui, anglį ir naftą, į atmosferą patenka daugiau anglies dioksido.

NASA pastebėjo, kad atmosferoje didėja anglies dioksido ir kai kurių kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Dėl per didelio šių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio Žemės atmosfera gali sulaikyti vis daugiau šilumos. Dėl to Žemė šyla.

NASA nepaminėjo, kad dėl anglies dioksido Žemė nešyla be galo.

Tai, kas didėja, negali augti amžinai

Trys lenkų mokslininkai iš Varšuvos karinio technologijų universiteto, kurie parengė šį naujausią tyrimą, sekė kitų mokslininkų, kurie padarė panašias išvadas savo tyrimuose, paskelbtuose per pastaruosius kelerius metus (čia ir čia), pėdomis. Pagrindinės naujienų svetainės apie šiuos tyrimus nepranešė.

Nors šių tyrimų mokslinę kalbą eiliniam žmogui iš gatvės sunku suprasti, pagrindinė koncepcija tokia nėra. Grįžtant prie šiltnamio, įsivaizduokime hipotetinę situaciją, kai kažkas labai kvailas šiltnamio viduje uždegė ugnį, kuri nuolat skleidžia šilumą.

Šiltnamis kaista, kaista, kaista… bet tam tikru momentu šiluma pradės sklisti ir temperatūra jame susilygins. Stiklinės sienos ir lubos gali sulaikyti tik dalį šilumos, kol pradės ją skleisti į išorę.

Su CO2 atmosferoje yra labai panašus atvejis. Taip, jis gali veikti kaip „šiltnamio” dujos, tačiau, kaip ir mūsų hipotetiniame šiltnamyje, visas CO2 kartu gali sulaikyti tik dalį šilumos. CO2 koalicija aiškina, kad „didėjant [bendrai CO2] koncentracijai, kiekvienos CO2 molekulės šildomasis poveikis mažėja”.

Pasiekus bendrą ribą, papildomi CO2 kiekiai turi tik minimalų poveikį.

Šiltnamio pasaulis galėjo baigtis dar prieš pastatant pirmąją anglimis kūrenamą gamyklą

Lenkų mokslininkai, remdamiesi savo išvadomis, teigia, kad „šiuo metu Žemės atmosferoje anglies dioksido prisotinimo masė yra daug kartų viršyta”. Tai reiškia, kad jau seniai pasiekėme tašką, kai CO2 prarado savo efektyvumą šildant planetą.

McGill universiteto mokslininkai tą patį teigė ir praėjusiais metais:

Didėjant CO2 kiekiui laidumas CO2 juostos centre nesikeičia, nes absorbcija jau yra prisotinta.

Sakydami „jau prisotinta”, jie turėjo omenyje, kad absorbcija buvo prisotinta šimtmečius – iš tikrųjų nuo „priešindustrinio amžiaus”.

Bet CO2 turi būti tas baisuoklis, nes… mokslas!

Šiandien CO2 kiekis atmosferoje yra šiek tiek didesnis nei 400 ppm. Pasak Bielefeldo universiteto (Vokietija) profesoriaus Dieterio Šildknechto (Dieter Schildknecht), anglies dioksido prisotinimo lygis yra tik 300 ppm – šis lygis, kaip matyti iš toliau pateikto grafiko, greičiausiai buvo pasiektas apie 1950 m.

Remdamasis ankstesniais tyrimais, D. Šildknechtas rašo, kad viršijus šį lygį žmogaus veiklos sukeltos emisijos neturi reikšmingos įtakos anglies dioksido šiltnamio efektą sukeliančioms savybėms.

Tačiau „National Geographic” teigia, kad 400 ppm CO2 kiekio pasiekimas buvo „svarbus klimato etapas”, ir priduria, kad,

Paskutinį kartą, kai pagrindinių Žemės šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija pasiekė šią ribą, arkliai ir kupranugariai gyveno aukštikalnėse. Jūros buvo bent 9,1 metro (30 pėdų) aukščiau – tokio lygio, kuris šiandien užlietų didžiuosius pasaulio miestus.

National Geographic nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos nepaprastus teiginius, nors pripažįsta, kad „paskutinį kartą CO2 koncentracija buvo tokia didelė kaip 400 ppm tikriausiai plioceno epochoje…” (paryškinta papildomai). Po to ji bando sustiprinti savo argumentus rašydama, kad,

Tačiau prieš dešimtis milijonų metų CO2 koncentracija turėjo būti daug didesnė nei dabar – nėra kito būdo paaiškinti, kokia šilta tada buvo Žemė.

Pseudomokslinis gąsdinimas

Iš tikrųjų yra daugybė būdų, pavyzdžiui, Saulės aktyvumo pokyčiai, paaiškinti, kodėl Žemė praeityje galėjo būti šiltesnė (o kartais ir šaltesnė).

Tačiau „National Geographic” ir beveik visi kiti „Blob” nori, kad išsineštumėte būtent tai – ateities nežinomybės baimę:

Žemė buvo šiltesnė maždaug 2-3 laipsniais pagal Celsijų (3,6-5,4 laipsnio pagal Farenheitą). Tačiau tuomet Žemė buvo paskutinėje užsitęsusios šiltnamio efektą sukeliančios epochos stadijoje, o CO2 koncentracija mažėjo. Tačiau 2013 m. gegužės mėnesio rodmenys rodė ką kita. Šį kartą 400 ppm buvo kilometrinė riba kur kas spartesniame kilime į kalną neaiškios klimato ateities link.

Tėvai gali patikrinti, kiek jų vaikų gamtos mokslų vadovėliuose yra tokių baimę keliančių dalykų, o ne tinkamų fizikos žinių, pavyzdžiui, kaip veikia šiltnamiai ir šiltnamio efektą sukeliančios dujos.