infa.lt

Foto: AFP / Alberto Pizzoli

Briuselis pristatė didesnius muito mokesčius iš Kinijos importuojamiems elektriniams automobiliams

Trečiadienį Europos Komisija (EK) paskelbė, kad nuo kito mėnesio importuojamiems kiniškiems elektriniams automobiliams bus taikomi papildomi muitai – jų dydis svyruoja nuo 17% iki 38 proc.

Šis sprendimas – tai preliminarus nuo spalio mėnesio Briuselio atliekamo antidempingo tyrimo dėl Kinijos automobilių pramonės gaminių rezultatas. Daugeliu atžvilgių šis žingsnis buvo Prancūzijos, kuri, skirtingai nei atsargesnė Vokietija, pasisakė ir už antidempingo patikrinimus, ir už nuodugnų muitų padidinimą, pergalė.

Tačiau dabar ji rizikuoja būti viena pirmųjų, kuriai Pekinas smogs atsakomąjį smūgį. Beje, Briuselio sprendimas nėra galutinis ir gali būti peržiūrėtas, jei kiltų problemų. O jų žada būti.

Praėjusį rudenį ES nusprendė imtis kiniškų elektromobilių, kad pristabdytų jų antplūdį į Europos automobilių rinką. Iki to laiko jų dalis ES išaugo iki 8%, nuo mažiau nei 1% 2019 m., o iki 2025 m. žadamas augimas iki 15 proc.

Tyrimų bendrovės „Rhodium Group” duomenimis, pinigine išraiška kiniškų elektromobilių importas į Europą nuo 1,6 mlrd. dolerių 2020 m. šoktelėjo iki 11,5 mlrd. dolerių 2023 m. Tuo pat metu kiniškų elektromobilių kainos buvo ir tebėra 20% mažesnės už ES gaminamų modelių kainas, o tai europiečiai akivaizdžiai laikė ir laiko nesąžiningo Kinijos valdžios institucijų subsidijavimo Kinijos automobilių pramonei rezultatu.

Spalį Europos Komisija paskelbė pradedanti antidempingo tyrimą, po kurio rezultatų Briuselis pažadėjo nuspręsti, kiek padidinti importo muitus elektromobiliams iš Kinijos, kad konkurencija su „europiečiais” būtų lygesnė ir sąžiningesnė.

Šiuo metu Briuselis jau priėmė sprendimą dėl pirmojo etapo.

Birželio 12 d. EK paskelbė, kad nuo liepos įvedami papildomi muitai kiniškiems elektromobiliams. Konkrečiai BYD gaminiams bus taikomas 17,4%, „Geely” prekės ženklo gaminiams – 20%, o SAIC – iš karto 38,1% papildomas muito tarifas.

Šį skirtumą lemia skirtingas šių bendrovių gaunamų valstybės subsidijų lygis, paaiškino EK. Visiems kitiems Kinijos elektromobilių gamintojams, kurie bendradarbiavo atliekant Europos Komisijos tyrimą, bus taikomas vidutiniškai 21% muitas, o tiems, kurie atsisakė bendradarbiauti, bus taikomas 38,1% muitas.

Tuo pat metu kartu su kiniškais automobiliais netrukus padidės ir kelių Kinijoje gaminamų Europos prekės ženklų, pavyzdžiui, BMW, automobilių muitai.

Aktyviausiai idėją padidinti kiniškiems automobiliams taikomus muitus nuo dabartinių 10% palaikė Prancūzija, kuri, tiesą sakant, lobavo Briuselį, kad būtų pradėtas tyrimas.

Net Pekino grasinimas imtis atsakomųjų priemonių prieš Prancūzijos konjako gamintojus pagal antidempingo tyrimą neprivertė Paryžiaus pasukti kitu keliu.

Kita vertus, Vokietija nuo pat pradžių labai priešinosi bet kokiems smūgiams Kinijos automobilių pramonei, baimindamasi dėl savo pagrindinių automobilių bendrovių, kurios jau daug dešimtmečių veikia KLR rinkoje, likimo.

„Mes neuždarome savo rinkų užsienio bendrovėms, nes to nenorime savo bendrovėms”, – praėjusį šeštadienį per susitikimą su Vokietijos automobilių pramonės atstovais pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kurį daugelis laikė dar viena užslėpta pretenzija Europos Komisijai.

Tuo pat metu vokiečiai, suprasdami, kad muitų padidinimo išvengti nepavyks, dėjo visas pastangas, kad įtikintų EK juos padidinti tik šiek tiek – iki 15%, t. y. panašiai tiek, kiek Europos automobiliams taikomas muitas pačioje Kinijoje.

Galiausiai, Berlynas iš anksto užbėgo įvykiams už akių Kinijos ir Vokietijos fronte, sutikdamas, kad kitą savaitę Kinijoje apsilankytų jo ekonomikos ministras Robertas Habeckas, kurį žiniasklaida pavadino „žalos kontrolės misija”.

Kinijos atsakas į smūgį

„Šis tyrimas dėl subsidijų yra tipiškas protekcionizmo atvejis”, – į Briuselio naujienas reagavo Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jian. Jis pridūrė, kad muito tarifai pakenks ne tik Kinijos ir ES prekybai ir ekonominiam bendradarbiavimui, bet ir pasaulinės automobilių gamybos ir tiekimo grandinės stabilumui.

Žinoma, Kinija ir anksčiau į Europos tyrimus nežiūrėjo tylomis, juolab kad Briuselis nusitaikė ne tik į elektromobilius, bet ir į Kinijos eksportuojamas saulės baterijas bei vėjo turbinas (antidempingo tyrimai dėl jų tebevyksta).

Pasak „Politico”, prieš pat numatomą pranešimą apie muitų elektromobiliams padidinimą Kinijos prekybos ministerija išsiuntė penkių puslapių laišką už prekybą atsakingam Europos Komisijos nariui Valdui Dombrovskiui, ragindama jį atsisakyti prekybos karo.

Kartu Pekinas nevengė pažadėti imtis atsakomųjų priemonių, jei jas taikys ES. „Jei europiečiai ir toliau slopins Kinijos įmones, Kinija imsis visų būtinų priemonių, kad ryžtingai apgintų teisėtus Kinijos įmonių interesus”, – sakė Kinijos prekybos ministras Wang Wentao, kuris anksčiau šį mėnesį lankėsi Ispanijoje.

Be to, šį kartą Kinija nukrypo nuo tradicijos negrasinti niekuo konkrečiu ir beveik tiesiai įvardijo, kurioms Europos pramonės šakoms bus suduotas atsakomasis smūgis. Taigi, Pekinas jau įspėjo, kad taikysis į ES žemės ūkio ir aviacijos sektorius, o tai pirmiausia bus labai jautrus smūgis Prancūzijai.

Kinijos vyriausybinio laikraščio „Global Times” duomenimis, šalies valdžios institucijos jau svarsto galimybę atlikti antidempingo tyrimą dėl kiaulienos ir pieno produktų importo iš ES, kuris 2023 m. bendrai sudarė apie 5 mlrd. eurų, t. y. ketvirtadalį viso ES žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į KLR.

Nenuostabu, kad lūkesčiai dėl dabartinio EK sprendimo pasekmių buvo niūrūs. „Deja, panašu, kad rengiamos tam tikros atsakomosios priemonės. Be prekybos, šie muitai greičiausiai padidins įtampą tarp Kinijos ir ES, kuri ir taip jau yra nestabili”, – „Euractiv” komentare pažymėjo Kinijos prekybos rūmai Europos Sąjungoje.

„Reakcija ir pasekmės gali sukelti prekybos karą, o tai būtų pražūtinga regionui, kuris vis dar labai priklauso nuo Kinijos tiekimo grandinių, kad pasiektų aukštus klimato tikslus”, – „Reuters” sakė „Rho Motion” automobilių pramonės tyrimų vadovas Willas Robertsas.

Galutinė penkerių metų tarifų didinimo versija bus patvirtinta tik lapkritį ir jai turi pritarti dauguma ES valstybių narių vadovų. Tai palieka ES ir Kinijai erdvės manevrui ir laiko iš naujo derėtis dėl kai kurių tarifų. Ir, žinoma, Pekinas, prieš kurį įvedama vis daugiau pasaulinės prekybos kliūčių, labai stengsis sušvelninti smūgį.

Visa tai gali būti susiję su praėjusį mėnesį JAV pranešimu įvedant 100 proc. muitų barjerą iš Kinijos importuojamiems elektriniams automobiliams, taip pat 25% muito tarifu ličio jonų baterijų ir jų dalių importui.

Tačiau JAV apribojimai iš esmės buvo simboliniai, nes nė vienas iš didžiųjų Kinijos rinkos dalyvių neparduoda savo automobilių JAV, skirtingai nei Europoje, taip pat Turkijoje, kuri šeštadienį paskelbė papildomus 40% muitų tarifus iš Kinijos importuojamiems automobiliams nuo liepos.

Artėjančiame prekybos kare galime prognozuoti pralaimėjusius – tai bus vartotojai, kuriems teks didžioji augančių kainų našta, taip pat gamintojai, kurių tiekimo grandinės susijusios su Kinija. O šiandien beveik visų vidutinių ir stambių gamintojų tiekimo grandinėlės galiausiai veda į Kiniją.

Yra dar viena problema – Vakarams izoliuojantis nuo pigių Kinijos prekių, jos galiausia ras išėjimą į nepriklausančias Vakarų blokui šalis, iš kurių bus išstumta Vakarų gamintojų brangesnė produkcija. Globalioje konkurencinėje kovoje galiausiai visada laimi tas, kas sugeba pasiūlyti geriausią kainos-kokybės santykį.