infa.lt

LRT vaizdo įrašo kadras

Arvydas Daunys

Žvelgiant į antrojo turo Lietuvos prezidento rinkimų rezultatus galima pamatyti aiškią tendenciją – paramos TS-LKD kandidatei mažėjimą.

Nors pati Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad džiaugiasi išsaugojusi rinkėjų pasitikėjimą, matant statistinius duomenis, akivaizdu, kad džiaugtis nelabai yra ko – tas pasitikėjimas žymiai sumenko.

Gitanas Nausėda laimėjo visose 60 savivaldybių.

Už G.Nausėdą balsavo – 74,43% dalyvavusių rinkimuose rinkėjų.

Už I.Šimonytę balsavo – 24,06% rinkėjų. Tai yra beveik 9 procentais (8,98%) mažiau nei 2019 m. antrajame ture nuo dalyvavusių rinkimuose, ir beveik 6% mažiau (5,97%) skaičiuojant nuo viso turinčių balsavimo teisę rinkėjų skaičiaus.

Tačiau skaičiuojant grynaisiais skaičiais (ne procentais) – šis skirtumas gerokai įspūdingesnis – 2024 m. prezidento rinkimuose už I.Šimonytę balsavo 284 384 balsai rinkėjų, kai tuo tarpu 2019 m. jų buvo 443 394.  Minusas Lietuvos mastu milžiniškas – prarasti 159 010 balsų.

Žinant, kad TS-LKD rinkėjai balsuoja ypač drausmingai, tai gali reikšti tik viena – didžiulį jų politikos nepalaikymą net jų šalininkų gretose, kas, greičiausiai, atsilieps ir Seimo rinkimuose spalį.

Ir dar vienas skaičius – antrajame prezidento rinkimų ture (2024 m.) balsavo gerokai mažiau rinkėjų, nei 2019 m. – 49,15%, prieš 53,88%, t.y. −160 229 mažiau. Jei jie būtų atėję, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad jų balsai nebūtų tekę I.Šimonytei, tad procentine išraiška ji būtų gavusi dar gerokai mažiau balsų.

Prisimenant Ingridos Šimonytės palinkėjimą rinkėjams, kad „po 4 metų galėsite išsirinkti kitą valdžią” – galima manyti, kad rudenį taip ir įvyks, palinkint pačiai kandidatei – „bandyti dar kartą po 5 metų”.

Reziumuojant – tai TS-LKD, kurios veidas ir yra I.Šimonytė, pralaimėjimas, galintis turėti ilgalaikių sisteminių pasekmių.

Šios partijos politinėje istorijoje nėra sėkmingų valstybės valdymo periodų ir tai jai uždeda „nevykėlių” antspaudą, ką suprato net jos ištikimiausi rėmėjai atsisakę balsuoti už jos kandidatę.

Ir galima neabejoti, jog prezidento rinkimų rezultatams didžiausią įtaką padarė kandidatės darbas būnant Vyriausybės premjere, kurią pastatė TS-LKD.