infa.lt

Per 25 metus iki 1997 m. Jungtinė Karalystė sulaukė tik 68 000 grynųjų migrantų.

Per kitus 25 metus bendra grynoji migracija siekė ne mažiau kaip 5,8 milijono”, – teigiama naujoje ataskaitoje, kurios vienas iš autorių yra buvęs Didžiosios Britanijos imigracijos ministras Robertas Dženrikas (Robert Jenrick) ir kurioje atskleidžiami mitai, skleidžiami Vakarų liberaliosios srovės, rašo „ZeroHedge” leidinys

Buvęs Didžiosios Britanijos imigracijos ministras Robertas Dženrikas, bendradarbiaudamas su vienu iš pirmaujančių analitinių centrų, savo ataskaitoje teigia, kad masinė imigracija neužtikrino tokio ekonomikos augimo, kaip teigė Jungtinės Karalystės vyriausybės, ir prisidėjo prie didėjančio spaudimo viešosioms paslaugoms.

Šią savaitę paskelbtoje Politikos studijų centro ataskaitoje pateikiamos kelios išvados, paneigiančios Vakarų liberalų naratyvą, kad masinė migracija skatina ekonomikos augimą, teikia fiskalinę naudą ir yra Europos tautų gerovės galia.

„Naujausios migracijos mastas ir sudėtis nedavė didelės ekonominės ir fiskalinės naudos, kurią žadėjo jos šalininkai, ir sukėlė didžiulį spaudimą būsto poreikiui, viešosioms paslaugoms ir infrastruktūrai“, – teigiama ataskaitoje.

Tyrime nustatyta, kad grynoji migracija lėmė per pastarąjį dešimtmetį 1,34 mln. vienetų (89%) padidėjusį būsto deficitą Anglijoje, dėl to atsirado būsto trūkumas ir būsto kainos pasiekė rekordinį nekilnojamojo turto kainos ir darbo užmokesčio santykį.

Jame įspėjama, kad, norint patenkinti dabartinio imigracijos lygio poreikius, Britanijoje kas penkias minutes dieną ir naktį reikės statyti po vieną namą. Kasmet reikėtų 515 000 namų, o tai prilygtų kasmetiniam Kardifo dydžio miesto atsiradimui Jungtinėje Karalystėje.

Pridėtame vaizdo įraše tyrimo bendraautoriai paaiškino, kad per 25 metus iki buvusio leiboristų ministro pirmininko Tony Blairo pergalės 1997 m. rinkimuose, bendra grynoji migracija siekė tik 68 000 žmonių. Per kitus 25 metus bendra grynoji migracija siekė mažiausiai 5,8 mln. atvykėlių.

I resigned from government because I refused to be another politician who broke their promise to reduce immigration.

Three decades of mass migration have utterly failed the British public.

The costs have been covered up.

Here is the truth that needs to be told👇 pic.twitter.com/iMMWO2Yi14

— Robert Jenrick (@RobertJenrick) May 8, 2024

„Praėjusiais metais į JK iš viso atvyko 1,2 mln. žmonių. Tai reiškia, kad 1 iš 60 žmonių, šiandien gyvenančių JK, atvyko tik per pastaruosius 12 mėnesių”, – teigiama vaizdo įraše.

Po „Brexit“ migracija iš ne ES šalių į Didžiąją Britaniją smarkiai išaugo, tačiau didžioji dauguma atvykusiųjų vyksta į JK ne dirbti, taigi ir mokėti mokesčių bei skatinti ekonomikos.

Vos 15% per pastaruosius 5 metus iš ne Europos Sąjungos šalių atvykusių asmenų atvyko su darbo vizomis.

Sunkiai suvokiamame vaizdo įraše taip pat atskleista, kad 2001-2021 m. Britanijos gyventojų skaičius padidėjo 8 mln. žmonių, iš kurių 7 mln. dėl masinės imigracijos.

„Tai prilygsta Birmingemo, Mančesterio, Belfasto, Kardifo, Edinburgo, Glazgo, Lidso, Lesterio, Liverpulio, Niukaslo, Piterboro, Ipsvičo, Norvičo, Lutono ir Bredfordo gyventojų skaičiui kartu sudėjus“, – paai6kinama jame.

Ataskaitoje teigiama, kad dėl masinės imigracijos „BVP, tenkantis vienam gyventojui, reikšmingai nepadidėjo“, tačiau padidėjo spaudimas ypatingos svarbos infrastruktūrai „nuo kelių iki bendrosios praktikos gydytojų kabinetų“.

Ataskaitoje taip pat pateikiama išsami informacija apie imigracijos kokybės skirtumus visame pasaulyje, pabrėžiant, kad migrantai iš Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos ir Turkijos „beveik dvigubai dažniau yra ekonomiškai neaktyvūs nei asmenys, gimę Jungtinėje Karalystėje“.

Taip pat migrantai iš Somalio ir Pakistano paprastai sumoka nuo keturių iki devynių kartų mažiau pajamų mokesčio nei migrantai iš Kanados, Singapūro ir Australijos.

Ataskaitoje siūloma 30 rekomenduojamų priemonių, kurias vyriausybė turėtų įgyvendinti, kad „susigrąžintų“ masinės imigracijos kontrolę, įskaitant griežtesnes taisykles dėl užsienio studentų teisės pasilikti Didžiojoje Britanijoje, kai jie baigia pradines studijas.

Joje taip pat raginama išskaidyti JK vidaus reikalų ministeriją, ir įsteigti atskirą Sienų saugumo ir imigracijos kontrolės departamentą, kuris užsiimtų šia sritimi.

Tarp kitų rekomendacijų yra būtinybė nustatyti metinį vizų limitą konkrečioms pramonės šakoms, būtent sveikatos ir socialinės rūpybos, kuriose paprastai mokami mažesni atlyginimai ir kurios vilioja migrantus užimti šias darbo vietas, kad galėtų atvykti į Didžiąją Britaniją.

Taip pat būtina dar kartą patvirtinti nacionalinį įsipareigojimą grąžinti grynąją migraciją į istorinę dešimčių tūkstančių žmonių normą; atsisakyti trūkstamų profesijų sąrašo, pagal kurį tam tikriems užsieniečiams netaikomi griežtesni vizų išdavimo kriterijai.

Komentuodamas ataskaitą Dženrikas paaiškino, kad praėjusių metų gruodį atsistatydino iš imigracijos ministro pareigų, nes „atsisakė būti dar vienu politiku, kuris sulaužė savo pažadą sumažinti imigraciją“.

Atsistatydindamas R. Dženrikas kaip pagrindinę savo pasitraukimo priežastį nurodė vyriausybės Ruandos politiką, tvirtindamas, kad teisės aktai nėra pakankamai griežti ir negali veiksmingai sumažinti nelegalios imigracijos į Didžiąją Britaniją.

„Trys dešimtmečiai masinės migracijos visiškai nuvylė britų visuomenę. Išlaidos buvo nuslėptos. Štai tiesa, kurią reikia pasakyti”, – pridūrė Dženrikas.