infa.lt

nuotrauka:: LM OTERO/AP

„Dabar, kai išrinktasis prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pasirinko į sekančio valstybės sekretoriaus postą Reksą Tillersoną (Rex Tillerson), Exxon Mobil vadovą, naftos gigantui taip pat perspektyvoje nušvito stambus laimėjimas: jis turi daugiamilijardinius sandėrius, kurie gali būti realizuoti tik amerikiečiams atšaukus sankcijas prieš Rusiją“, – rašo The New York Times.

„Būdamas stambiausios naftos kompanijos Amerikoje vadovu, Reksas Tillersonas gavo iš Rusijos Draugystės Ordiną ir garsiai išsakė abejones dėl amerikietiškų sankcijų prieš Rusiją tikslingumo, kurios sustabdė kai kuriuos iš stambiausių Exxon Mobil projektų šioje šalyje“, – teigiama straipsnyje.

„Tačiau Tillersono statymas Rusijos energetinę pramonės atžvilgiu gali pravesti labai jau sulietą ribą tarp jo, kaip naftininko interesų ir jo kaip pagrindinio Amerikos diplomato vaidmeniu“, – pažymi straipsnio autoriai.

„Vadovaujant augalotam teksasiečiui Tillersonui, Exxon Mobil tapo Rusijos naftos politikos dalyve, kur po TSRS griūties kelią tekdavo skintis alkūnėmis. Nuo to meto jis gyrė šalį už jos milžinišką naftos tiekėjos potencialą ir neužilgo užmezgė glaudžius ryšius su Kremliaus vadovybe“, – rašo leidinys.

„Kaip valstybės sekretorius jis bus kviečiamas deryboms su pasaulio lyderiais, tokiais, kaip Vladimiras Putinas“, – pastebi Maiklas T. Kleras (Michael T. Klare), Hempšyro koledžo (JAV) profesorius ir knygos „Kova už tai, kas liko“ (The Race for What?s Left), skirtos kovai už Arkties naftos resursus, autorius.

„Telieka tik spėlioti, kas padarys įtaką tam, kokius sandėrius jis užmegs šių derybų metu, – sako Kleras. – Kyla klausimai apie tai, – ar jo veiksmai pasitarnaus jo kompanijos interesams, ar JAV ir jų sąjungininkų interesams“.

Trampas vadino Tillersoną „žaidėju“. Jis buvo nuolatinis dalyvis kasmetiniuose priėmimuose, kuriuos rengė prezidentas Putinas korporacijų vadovams ekonominiame Sankt-Peterburgo forume, pažymi leidinys.

„Kartu su kitais amerikietiškų kompanijų vadovais Tillersonas neatvyko į 2014-ųjų forumą, vykdydamas Baltųjų rūmų reikalavimą Rusijos izoliacijos atžvilgiu, ir Exxon Mobil vadovai tvirtino, jog jie paklūsta sankcijų sąlygoms“, – rašoma straipsnyje. Bet nežiūrint š tai, Tillersonas aiškiai pasisakydavo apie savo kritinį požiūrį į Amerikos politiką.

Kasmetinio Exxon susitikimo metu 2014 metais Tillersonas pasakė: „Iš esmės mes nepalaikome sankcijų, kadangi nelaikome jų efektyviomis, jeigu tik jos nebus taikomos aiškiu būdu, o tą labai sudėtinga padaryti. Taip, kad mes visada raginame žmones, priimančius tokius sprendimus, turėti omenyje didelio mąsto sekančią riziką – kam jie iš tiesų labiausiai pakenks“.

Tillersono požiūris į Rusiją atvaizduoja tai, ką Robertas Amsterdamas, Rusijos oligarcho Michailo Chodorkovskio advokatas, vadina „signalų Kremliui geopolitika“ – Vakarų naftos kompanijų vadovų išgyvenimo ir sėkmės būdu Rusijoje.

„Exxon pasiruošusi žaisti pagal numatytas taisykles, kurios padarys ją pirmąja pretendente į naujus Rusijos resursus, – pareiškė Amsterdamas. – Kaip tai daroma: palaikant Rusiją, reikia priartėti, kiek tai įmanoma žmogaus jėgoms, prie leidžiamos įstatymo ribos, jos nepažeidžiant“.