infa.lt

Garsiausio Suomijos hakerio, kurio nusikaltimus valdžios institucijos prilygino terorizmui, istorija

Suomija baigė kone didžiausią rezonansą šiuolaikinėje istorijoje sukėlusį teismo procesą. Jaunas įsilaužėlis Aleksanteris Kivimiaki buvo pripažintas kaltu dėl įsilaužimo į didžiausią psichoterapijos klinikų tinklą, kas sukrėtė visą šalį, praneša „Kommersant” leidinys.

Tuomet internete buvo rasti gydytojų pokalbių su 33 000 klientų įrašai. Iki pat paskutinės dienos teismo sprendimas nebuvo iš anksto nulemtas: dauguma tyrėjų surinktų įrodymų buvo greičiau netiesioginiai.

Kerštingas paauglys

Balandžio 30 d. Suomijos teismas nuteisė bene garsiausią Suomijos hakerį – 26-erių Aleksanterįs Kivimiaki – kalėti 6 metus ir 3 mėnesius. Prokuratūra jį kaltino įvykdžius didžiausią rezonansą ir didžiausio masto nusikaltimą šiuolaikinėje šalies istorijoje – įsilaužimu į psichoterapijos klinikų tinklą.

Nepaisant to, kad kaltinamasis savo kaltės nepripažino, o tyrėjų surinkti įrodymai dažnai buvo netiesioginiai, teismas sutiko su prokuratūra, kad būtent jis, Aleksanteris Kivimiaki, galėjo taip piktybiškai, įžūliai ir kvailai pasielgti. Tai liudija visas jo ankstesnis gyvenimas.

Aleksanteris Julius Kivimiaki gimė 1997 m. Helsinkio priemiestyje Espo mieste. Apie pirmuosius būsimojo hakerio gyvenimo metus ir tėvus nėra daug informacijos.

Žinoma, kad jis nebaigė vidurinės mokyklos ir paauglystėje patraukė policijos dėmesį. Ir ne nereikšmingomis paaugliškomis muštynėmis ar chuliganizmu, o kaip kibernetinis nusikaltėlis.

Kivimiaki visą laiką praleisdavo hakerių forumuose ir net prisijungė prie visame pasaulyje žinomos grupės „Hack the Planet“ (HTP). Tačiau netrukus jis susipyko su kitu HTP nariu, amerikiečiu paaugliu Blairu Streeteriu. Dėl to jie abu buvo išmesti iš grupės (Kivimiaki laikinai).

Karštas suomių berniukas ėmė keršyti amerikiečiui – taip, kaip galėtų keršyti įsilaužėlis. Pirmiausia Streeterio namų adresu Ilinojaus valstijoje keistomis valandomis pradėjo atvykti picos ir kiniško maisto siuntiniai. O kai suomiui nusibodo savo priešininką aprūpinti picomis, ant kelio prieš Streeterio šeimos namus buvo iškrautos trys tonos žvyro. Žinoma, su Kivimiaki žinute.

Tada Streeteriui buvo atjungta elektra ir internetas. Tada įsilaužus į Tesla Twitter paskyrą buvo paskelbtas jų telefono numeris ir adresas su užrašu, kad visi, kurie paskambins arba atvyks į jų namus, gaus nemokamą automobilį.

Ir tai buvo tik metų metus trukusio persekiojimo pradžia. Streeteris reguliariai sulaukdavo grasinančių skambučių iš skirtingų numerių. Tada pradėta skambinti į vietos policiją – vienu atveju robotas Streeterio vardu „prisipažino“ nužudęs savo merginą, planavęs nužudyti tėvus ir susprogdinti kvartalą.

Iš jo el. pašto paskyros vietos policijai buvo išsiųstas elektroninis laiškas su grasinimu susprogdinti bombą – tada Streeteris buvo sulaikytas trims savaitėms. Jo motina buvo atleista iš darbo po to, kai buvo įsilaužta į jos socialinės žiniasklaidos paskyras ir paskelbta rasistinių ir antisemitinių pastabų.

Pats Kivimiaki vėliau apie Streeterio persekiojimą sakė, kad tai buvo „komandinis darbas“, o jis asmeniškai dalyvavo labai retai: esą pora telefono skambučių ir pristatė picą.

Įsilaužėliai-driežai

Vėliau Kivimiaki prisijungė prie kitos gerai žinomos hakerių grupės „Lizard Squad“. Kai kas jį laiko grupės lyderiu, tačiau pats Kivimiaki sakė, kad „jo dalyvavimas buvo gana nereikšmingas“, o „Lizard Squad“ turėjo daug daugiau talentingų žmonių. Beje, Kivimiaki niekas nevadina genialiu įsilaužėliu – veikiau jis buvo labai atkaklus ir užsispyręs siekdamas persekioti savo aukas.

Tarp grupės „pasiekimų“ – atakos prieš žaidimo „League of Legends“ serverius, taip pat populiarias žaidimų platformas „Microsoft Xbox“, „Sony PlayStation“ ir „Twitch“.

Vienas iš „Lizard Squad“ veiksmų – DDoS ataka prieš „Xbox Live“ ir „PlayStation Network“ serverius. Ir tai buvo padaryta 2014 m. Kalėdų dieną – siekiant suerzinti naujus žaidimų konsolių ir žaidimų savininkus, kurie svajojo pradėti tuoj pat žaisti.

Po to Kivimiaki netgi trumpai pakomentavo britų televizijos kanalui „Sky News“, sakydamas, kad taip jis siekė „priversti vaikus praleisti laiką su šeima, užuot žaidus“.

Dar 2013 m. į Kivimiaki veiklą atkreipė dėmesį Amerikos FTB. Tuomet, kai jis nuskrido į Las Vegasą, kur dalyvavo kibernetinio saugumo konferencijoje „Black Hat“. Kažkuriuo metu biuro agentai įsiveržė į jo viešbučio kambarį, konfiskavo išmanųjį telefoną ir nešiojamąjį kompiuterį ir pareikalavo, kad jis daugiau nebesirodytų JAV.

Po poros mėnesių Kivimiaki namuose Suomijoje buvo atlikta krata. Tuo metu policija nustatė, kad jis ir kiti įsilaužėliai buvo įsilaužę į daugiau kaip 50 000 serverių. Jie vogė duomenis, trikdė serverių veiklą ir iš jų kūrė botnetus. 2015 m. Kivimiaki buvo skirta net labai švelni bausmė – dveji metai lygtinai ir mažesnė nei 7 000 eurų bauda.

Kivimiaki ir toliau keršijo jį įžeidusiems asmenims. Pavyzdžiui, su juo atsisakiusiai bendrauti merginai paskambino neva jos tėvas ir pasakė, kad ketina nusižudyti.

Kartą jis „pranešė“ apie bombą „American Airlines“ lėktuve, kuriuo skrido „Sony Online Entertainment“ vadovas Johnas Smedley. Lėktuvui nusileidus, Smedley buvo surengta žeminanti apklausa: būtent jį Kivimiaki nurodė kaip teroristą.

Žinoma, Kivimiaki uždirbo pinigų iš įsilaužimų, tačiau jį ir kitus „Lizard Squad“ narius labiau domino šlovė ir aukšto lygio akcijos. Kibernetinio saugumo bendrovės „Unit 221B“ tyrimų direktorės Allison Nixon teigimu, Kivimiaki ir „Lizard Squad“ kai kuriems paaugliams tapo ikona ir išpopuliarino įsilaužimus tarp paauglių.

Po teismo proceso Suomijoje Kivimiaki išvyko iš šalies. Jis keliavo iš vienos vietos į kitą, gyveno Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Honkonge ir Rumunijoje. Manoma, kad tuo metu jis rašė tinklaraštį slapyvardžiu ryanlol: pasakojo apie įsilaužimo metodus, prabangų gyvenimo būdą, kriptovaliutas ir kūrė hipotetinius teroristinių išpuolių scenarijus. Savo autorystę jis, žinoma, neigia.

Psichoterapijos skandalas

Tikroji šlovė Kivimiaki atėjo 2020 m. Jam buvo 23 metai ir jis įvykdė didžiausią įsilaužimą Suomijos istorijoje: įsilaužė į didžiausio šalyje psichoterapijos klinikų tinklo „Vastaamo“ sistemą.

Vastaamo buvo savotiška psichoterapeutų ir jų klientų pažinčių tinklas. Joje klientai galėjo lengvai ir nebrangiai susirasti specialistą, o psichoterapeutai – klientus ir supaprastinti administracinius reikalus. Be to, „Vastaamo“ turėjo programėlę, kuri leido užsirašinėti pastabas sesijų metu.

Būtent šie itin asmeniniai duomenys atsidūrė įsilaužėlių rankose. 2020 m. rugsėjo 28 d. į bendrovės vadovybės el. pašto dėžutę atėjo elektroninis laiškas su išpirkos reikalavimu.

„Bet kokia kaina, kurią turėsite mums sumokėti, bus nedidelė, palyginti su žala, kuri bus padaryta jūsų verslui, jei šią informaciją paskelbsime internete“, – rašė reketininkas ir pareikalavo 40 bitkoinų, kas tuo metu buvo verta 430 000 JAV dolerių.

Kaip patvirtinimas prie laiško buvo pridėti keli pokalbių su klientais įrašai. Vastaamo vadovybė susisiekė su kibernetinio saugumo bendrove „Nixu“ ir Nacionaliniu tyrimų biuru, kurie pradėjo derybas su turto prievartautoju. Jie net nusiuntė įsilaužėliui 0,1 bitkoino kaip jų ketinimų rimtumo įrodymą.

„Nixu” ekspertai padarė išvadą, kad Vastaamo aplaidžiai vykdė kibernetinį saugumą. Keletą mėnesių neveikė ugniasienės ir kitos apsaugos priemonės, todėl įsilaužėliams buvo prieinama klientų informacija.

Net pradedantis įsilaužėlis, naudojantis pagrindines įsilaužimo priemones, galėjo lengvai pasiekti dokumentus. Paaiškėjus šiam aplaidumui, atsistatydino bendrovės generalinis direktorius.

Derybos ir tyrimas tęsėsi kelias savaites, kai vartotojas slapyvardžiu ransom_man viename iš įsilaužėlių forumų paskelbė 100 pokalbių su klientais įrašų. Jis pažadėjo, kad kasdien paskelbs po 100 naujų įrašų.

Įsilaužėliai stengėsi skelbti tuos įrašus, kurie sukeltų didžiausią atgarsį. Atranka buvo vykdoma pagal raktinius žodžius – „generalinis direktorius“, „policija“ arba „garsus“, „išprievartavimas“, „pedofilija“, „išprievartavimo fantazijos“ ir pan.

Tris dienas viskas vyko pagal nurodytą schemą – 100 įrašų per dieną. Tačiau praėjus kelioms valandoms po trečiosios publikacijos, visi hakerių turimi įrašai (daugiau nei 30 000) buvo paskelbti įsilaužėlių forume.

Suomija patyrė šoką. Šalyje, kurioje gyvena 5,5 mln. žmonių, kiekvienas žinojo ką nors, kas pažinojo ką nors, kieno duomenys buvo paskelbti. Šalies vyriausybė susirinko į skubų posėdį, o parlamento narė Hanna Sarkinen situaciją palygino su teroristiniu išpuoliu.

Iš pradžių tik darknete paskelbta informacija greitai pateko ir į įprastą internetą. Didžioji dalis duomenų, kurie buvo paskleisti įvairiuose forumuose ir saugyklose, vis dar yra internete.

Keli tūkstančiai klientų yra pateikę ieškinius „Vastaamo“. 2021 m. bendrovei buvo skirta 608 000 eurų bauda. Tačiau tuo metu ji jau buvo bankrutavusi.

Sunkinančios aplinkybės

Tuo tarpu tyrėjai ir kibernetinio saugumo ekspertai bandė išsiaiškinti, kas stovėjo už įsilaužimo ir duomenų paskelbimo. Ekspertai priėjo prie išvados, kad įsilaužėliai viską iš karto paskelbė per klaidą: jie bandė nustatyti kasdienį skelbimą automatiškai, o ne rankiniu būdu, kaip buvo padaryta iš pradžių.

„Reikia būti neišmanėliu ir arogantišku, kad padarytum tokią klaidą“, – sakė žinomas Suomijos kibernetinio saugumo ekspertas Mikko Hippenenas (Mikko Hippenen).

Vienas iš „Nixu“ darbuotojų anksčiau dirbo policijoje, taip pat ir Kivimiaki byloje. Jis atkreipė dėmesį, kad daugelyje Vastaamo dokumentų bylų buvo nepadorūs pavadinimai – ir prisiminė, kad Kivimiaki būtent taip ir elgdavosi.

Netrukus po paskelbimo ransom_man pradėjo siųsti el. laiškus žmonėms, kurių vardai buvo nurodyti nutekintuose failuose, siūlydamas ištrinti jų duomenis – iš pradžių už 200 eurų, o vėliau už 500 eurų.

Tai taip pat rodė, kad įsilaužimą atliko ne profesionalūs įsilaužėliai, kurie, įvykus fiasko, būtų greitai jį palikę ir pradėję naujas atakas.

Kibernetinių nusikaltimų atveju įrodyti tiesioginį ryšį tarp konkretaus asmens ir konkretaus įsilaužimo gali būti gana sudėtinga. Vis dėlto tyrimo metu tokių sąsajų su Kivimiaki rasta – juolab kad įsilaužėlis, kaip matyti ir iš jo lemtingos klaidos, nebuvo pernelyg atsargus.

Tarp tokių sąsajų su Kivimiaki: IP adresai (daugeliu atvejų įsilaužėliai prisijungdavo naudodamiesi VPN, tačiau kartą pamiršo tai padaryti), Kivimiaki registruota bendrovė Scanifi, kurios serveriuose buvo saugomi kai kurie įsilaužimo metu gauti duomenys, taip pat stebimas įsilaužėliams siųstų pačių 0,1 bitkoino judėjimas.

Suomijos prokurorai pateikė kaltinimus Kivimiaki 2022 m. spalį. O praėjusių metų vasarį jis visai atsitiktinai buvo sulaikytas Prancūzijoje.

Viena moteris paskambino į policiją, teigdama, kad praėjusį vakarą buvo klube kartu su pažįstamu poroje, vyras smarkiai gėrė, kilo kivirčas – ir dabar ji nerimauja dėl savo draugo. Policija įsiveržė į poros butą ir, tikrindama poros dokumentus, suabejojo, ar aukštas, mėlynakis šviesiaplaukis vyras, parodęs Rumunijos pasą, iš tikrųjų yra rumunas.

Patikrinusi Europolo duomenų bazes, policija suprato, kad prieš juos stovintis vyras yra Aleksanteri Kivimiaki, gerai žinomas suomių įsilaužėlis, kuris jau seniai buvo įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą.

Kivimiaki buvo išduotas Suomijai. Suomijos prokurorai jį apkaltino įsilaužimu ir šantažu. Pats Kivimiaki kaltinimus neigė, teisme sakydamas, kad į bylą buvo įtrauktas ne dėl svarių jo kaltės įrodymų, o dėl savo žinomumo.

Vasario 5 d. teismas paleido A. Kivimiaki iš suėmimo pasirašius apie neišvykimą. Tačiau neilgam – jis dingo iš teisėsaugos institucijų akiračio, o vasario pabaigoje vėl buvo suimtas, dabar jau Helsinkio priemiestyje.

Bandymas pabėgti buvo tiek pat įžūlus, kiek ir kvailas. Jis tapo papildomu kaltinimo argumentu. Po jo prokuroras paprašė skirti griežčiausią įmanomą bausmę – septynerius metus kalėjimo.

Visa Suomija laukė teismo sprendimo, ir nė vienas ekspertas nedrįso prognozuoti, nes įrodymai buvo netiesioginiai. Teismas tai patvirtino, nuosprendyje nurodydamas, kad nė vienas iš pateiktų įrodymų atskirai neįrodo įtariamojo kaltės. Jie taip pat ir jos nepaneigia. Todėl priimant sprendimą svarbiausią vaidmenį atliko bendras visų pateiktų įrodymų vertinimas ir paties įtariamojo istorija.

Dėl to teismas pripažino jaunuolį kaltu dėl įsilaužimo į duomenų bazę sunkinančiomis aplinkybėmis, pasikėsinimo šantažuoti privačią bendrovę sunkinančiomis aplinkybėmis, 9231 informacijos, pažeidžiančios piliečių privatumą, platinimą (sunkinančiomis aplinkybėmis), 20745 pasikėsinimo šantažuoti sunkinančiomis aplinkybėmis ir, galiausiai, 20 šantažo atvejų (taip pat sunkinančiomis aplinkybėmis).

Už visa tai kaltinamasis buvo nuteistas 6 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuosprendyje padaryta išlyga, kad jis yra besąlyginis. Tai reiškia, kad, kaip pažymi ekspertai, Kivimiaki negalės pasinaudoti teisės aktų spraga (jis formaliai nelaikomas recidyvistu, nes per pastaruosius penkerius metus nebuvo pripažintas kaltu), kuri leistų jį paleisti į laisvę po trejų metų.