infa.lt

REUTERS nuotr.

Rusijos, Kinijos ir Irano strategijos ir tikslai skiriasi, rašo amerikiečių „The Hill” leidinys. Tačiau pagrindinė kliūtis ir pagrindinis priešininkas, kurį reikia nugalėti, yra Amerika. Jų šansai laimėti bus didesni, jei jos veiks kartu ir koordinuos savo veiksmus, teigia straipsnio autorius.

Kinijos, Rusijos ir Irano konfrontacijos su Jungtinėmis Valstijomis ir jų sąjungininkais istorija prasidėjo nepriklausomai viena nuo kitos. Kiekviena iš šių šalių turi savo šaknis ir priežastis, visiškai skirtingas nuo kitų.

Tačiau žmonių konfliktų logika stumia šias tris galias į glaudesnį strateginį bendradarbiavimą. Tikėtina, kad jis vystysis tol, kol galiausiai išsikristalizuos į aiškiai apibrėžtą geopolitinę stovyklą, kurios nariai sutartinai veikia prieš bendrus priešus.

Pekino, Maskvos ir Teherano režimų strategijos skiriasi, kaip ir jų tikslai. Tačiau tai nebus pirmas kartas, kai susitinka iš esmės skirtingas geostrategijas turinčios jėgos.

Pavyzdžiui, Vokietija tiekė ginklus etiopams per 1935-1936 m. Italijos ir Etiopijos karą, o Italija priešinosi Vokietijos planams aneksuoti Austriją. Vokietija taip pat palaikė glaudų karinį ir ekonominį bendradarbiavimą su Kinija, bet galiausiai stojo į Japonijos pusę jos kare su Pekinu.

Galiausiai veiksnys, nulėmęs Berlyno, Tokijo ir Romos strateginį pasirinkimą ir lėmęs Ašies susiformavimą, buvo bendri priešininkai – Vakarų demokratijos.

Iranas siekia tapti hegemonu Artimuosiuose Rytuose. Šis tikslas įtvirtintas Teherano valdančiojo režimo ideologinėje DNR. Parama šiitų sukilėliams, nesutaikomas priešiškumas Izraeliui ir „valstybių valstybėje” kūrimas Libane ir Irake – visa tai yra priemonės šiam tikslui pasiekti. Galingiausia jėga, trukdanti įgyvendinti imperialistinį projektą, yra Jungtinės Valstijos.

Rusija ketina pakeisti JAV ir jų sąjungininkių pasaulinę lyderystę pasauliu, kuriame kelios didžiosios valstybės dominuoja kaimyninėse šalyse ir konkuruoja arba bendradarbiauja su likusiu pasauliu. Ji priskiria save prie didžiųjų galių ir todėl siekia atkurti prarastą imperiją nauju pavidalu.

Kadangi, skirtingai nei Sovietų Sąjunga, šiuolaikinė Rusija neturi išteklių, kad galėtų viena dominuoti pasaulyje, ji nori, kad jis būtų be lyderių. Tie amerikiečiai, kurie svajoja susivienyti su Rusija prieš Kiniją, nesuvokia, kad Amerikos dominavimas pasaulyje iš esmės nesuderinamas su dabartinio Maskvos režimo tikslais – ir jokios kalbos apie Kinijos grėsmę šios realybės nepakeis.

Šiuo metu Kinija yra vienintelė galia, galinti nustelbti Ameriką kaip pasaulio lyderę. Būtent tai ir planuoja Pekino režimas. Dėl to kova jau vyksta ir tęsis artimiausioje ateityje.

Visose trijose iš esmės skirtingose strategijose Amerika yra pagrindinė kliūtis ir pagrindinis priešininkas, kurį reikia nugalėti. Tačiau Pekinas, Maskva ir Teheranas, be geopolitinės kovos su JAV, turi dar vieną bendrą refreną.

Šie trys režimai nenori gyventi pasaulyje, kuriame demokratija su savo pamatinėmis vertybėmis yra teisėta, pagrindinė ir įtakingiausia politinės minties ir praktikos forma.

Politinių atstumtųjų vaidmuo jų netenkina. Šis statusas jiems yra varginantis ir potencialiai pavojingas. Jie nori, kad jų despotizmas taptų šiuolaikinės civilizacijos norma, o ne nukrypimu.

Šia prasme Amerikos, iki šiol galingiausios ir įtakingiausios demokratijos gynėjos, pasaulinė lyderystė Pekino, Maskvos ir Teherano požiūriu yra problema, kurią reikia spręsti.

Rusija ir Iranas dar 2015 m., bendromis pastangomis gelbėdami Assado režimą Sirijoje, užčiuopė rimto strateginio bendradarbiavimo kryptį. Nuo to laiko jos ne kartą veikė kartu toje šalyje.

Tęsiantis Rusijos ir Ukrainos konfliktui, Iranas pirmą kartą šiuolaikinėje istorijoje daro didelę įtaką Europos geopolitikai, tiekdamas Maskvai ginklus. Šiaurės Korėja tiekia dar daugiau ginklų kovai su Ukraina. Sunku įsivaizduoti, kad Pchenjanas žengtų tokį ryžtingą žingsnį negavęs Kinijos palaiminimo. Be to, pati Kinija vis labiau remia Rusiją.

Kinijos, Rusijos ir Irano bendradarbiavimo plėtojimo ir gilinimo galimybės toli gražu neišsemtos. Kol kas naujoji ašis dar nėra galutinai suformuota. Tačiau nenumaldoma kovos logika verčia šias tris galias toliau strategiškai bendradarbiauti.

Pagrindinis jų priešininkas yra Amerika. Jų šansai ją nugalėti sustiprės, jei jos veiks kartu, ir dar labiau padidės, jei jos koordinuos savo veiksmus, priversdamos JAV paskirstyti savo ribotus išteklius tarp skirtingų geografinių teritorijų.

Be to, bet kurios iš trijų galių didelė sėkmė susilpnintų Ameriką, jos patikimumą ir sąjungas, taip netiesiogiai palengvindama likusių dviejų šalių padėtį.

Pasaulis sparčiai keičiasi. Daugybė procesų įgauna pagreitį. Spartesnis Kinijos, Rusijos ir Irano suartėjimas yra vienas iš svarbiausių. Kiekvienas, kuris priešinasi bet kurios iš šių trijų valstybių ir jų režimų ambicijoms, turi būti budrus.

Autorius: Davidas Batašvilis yra Gruzijos strateginių ir tarptautinių studijų fondo (dar žinomo kaip Rondeli fondas), įsikūrusio Tbilisyje, mokslo darbuotojas. Jis yra buvęs Gruzijos nacionalinio saugumo tarybos analitikas