infa.lt

Gera diena NATO. 16-osios karo prieš Jugoslaviją metinės: Surdulica

INFA.LT
2015.04.09 03:16

16 – osios karo prieš Jugoslaviją metinės: Surdulica – Gera diena NATO

(„CounterPunch„, JAV)
Gregory Elich

paveikslėlis

Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) nuolat skelbia apie savo „įsipareigojimą palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą.” Tuo tarpu žiniasklaida, labai retai kada pažvelgia, kas slypi anapus vakarietiško savo veiksmų pateisinimo ir blankaus moralinio pranašumo uždangos, ir dar rečiau susimąstoma apie tai, ką iš tiesų išgyvena tie, prieš kuriuos būna nukreipiami NATO agresiniai karai .

Dvi pirmąsias rugpjūčio savaites 1999m. aš buvau delegacijos, keliaujančios po visa Jugoslaviją ir fiksuojančios NATO karo nusikaltimus, narys. Trumpam apsistojome Surdulicoje, mažame miestelyje, kuriame tada buvo apie 13.000 gyventojų. Susitikome su Zastava Pes, automobilių elektrinės įrangos dalių gamyklos, kurioje vienu metu galėjo dirbti iki 500 darbuotojų, valdytoju. Metinis gamyklos eksportas sudarė apie 8 milijonų JAV dolerių. Vakarų įvestos sankcijos sustabdė eksporto ir importo sutartis , iki 70 procentų sumažindamos gamyklos pajėgumą ir vietinė ekonomika pradėjo smukti.
Zastava Pes darbuotojai mums sakė, kad bombos ir raketos nuolat „lijo“ ant jų miestelio.

Jie nuvežė mus į sanatoriją, įsikūrusią miškingame kalvos viršūnėje su vaizdu į miestą. Sanatoriją sudarė plaučių ligų ligoninė, ten taip pat buvo įkurdinti ir pabėgėliai, o antrame pastate, buvo senelių namai.

1999m. gegužės 31d. netrukus po vidurnakčio, NATO lėktuvai paleido keturias raketas, kurios pataikė i sanatorijos pastatus ir užmušė mažiausiai 19 žmonių. Tikslų žuvusiųjų skaičių buvo sunku nustatyti, nes daug kitų rastų kūnų dalių nepriklausė tiems 19 žuvusiųjų. 38 žmonės buvo sužeisti. Mums pasakojo, kad sprogimai buvo tokios galios, jog kai kurios kūnų dalys buvo nuskraidintos net 1 kilometro atstumu.Jos kybojo medžiuose, o kraujas lašėjo nuo šakų. Mūsų vizito metu, didžioji teritorijos dalis jau buvo išvalyta, bet mes vis dar aptikdavome drabužių draiskanas plevėsuojančias aukštai medžiuose.

Ir, nors tik viena raketa pataikė į slaugos namus, sprogimas padarė didžiulę žalą. Mes vaikščiojome aplink galinę pastato dalį pietvakarių pusėje. Antrojo aukšto grindys buvo susmukusios į pirmąjį aukštą ir visas pastato šonas buvo plačiai išdraskytas, o apačioje prie pamato stūksojo statybinės skaldos kalnai. Šiaurės rytų pastato pusėje, kur buvo įsikurdinti pabėgėliai ir pacientai, sprogimas sienoje padarė skylę , iš kurios, tarsi kraujas iš žaizdos, buvo išsiliejusi plytų ir skaldos upė.

Užsiropštėme tais akmenų piliakalniais, kad patektume į pastatą. Koridorius buvo užverstas šiukšlėmis ir nuolaužomis , o keliuose kambariuose apsvilę čiužiniai, drabužiai ir sumaitoti asmeniniai daiktai buvo sumaišyti į vieną netvarkingą krūvą. Plytos ir betono gabaliukai kyšojo iš visokių šiukšlių, o duonos kepalas gulėjo prie vaikiškų marškinių. Kitoje patalpoje, paauglių žurnalai ir vaiko vadovėlis buvo įsimaišę tarp nuolaužų. Kambario viduryje gulėjo žaislinis meškiukas.

paveikslėlis

galinė slaugos pastato pusė

Pasak vietinės birželio 3d. tyrimo ataskaitos, prireikė trijų dienų, kad kūnai būtų iškasti iš po griuvėsių. Už Specialiosios Plaučių Ligoninės pastato, kiemas „buvo padengtas žmonių kūnų dalimis, nuplėštomis galvomis, rankomis“. Ten pat buvo suguldyti ir kūnai tų, kurie buvo ištraukti iš po pastato griuvėsių. „Maždaug 70-ties metų žmogaus kūnas, atplėšta galva, buvo rastas išsviestas iš pastato į lauką. Į šiaurę nuo tos galvos, buvo dar vienas kūnas padengtas šiukšlėmis ir nuplėšta ranka. „Dar trys kūnai gulėjo netoli vienas nuo kito, įskaitant vieną su puse likusios galvos. „Smegenų audinių visur buvo pritaškyta ant pastato sienų” – buvo tęsiama ataskaitoje.

Pabėgėliai iš Kroatijos, devyniolikmetė Milena Malobabich, jos motina ir du broliai irgi gyveno sanatorijoje. Visi jie žuvo antskrydžio metu. Panikos ištikta, Milena bėgo tolyn nuo pastato prispaudusi prie savęs nešiojamą kompiuterį, kuriame rašė savo kūrybos eiles.

Tyrėjas, apžiūrėjęs jos kūną konstatavo: „smegenų audinio visiškai nelikę, vietoj jų, kaukolės ertmėje, tik smėlis ir dulkės“. ” Kraujas buvo ištekėjęs iš už dešiniosios ausies. Jos šonkauliai buvo sutraiškyti, o pilvas ir kairė koja, perrėžti. Netoliese gulėjo jos išlikęs kompiuteris, kuriame didelėmis raidėmis buvo parašyta: myliu tave, Dejane! Smegenys, kūrusios eiles ir branginusios Dejane vardą, liko ištaškytos po visa kiemą…

Paskui mes aplankėme netoliese esantį gyvenamą rajoną, kuris buvo tiesiog nušluotas NATO raketų. Čia, kaip ir kituose mūsų matytuose miestuose, buvo vykdomi spartūs atstatymo darbai.

Atsakomybė už nacionalinį atstatymą buvo priskirta Tautinio Atsigavimo Direktoratui, kuris buvo suformuotas vos dešimt dienų prieš karą. Energetinė programa netrukus buvo pradėta, sunaikinti kvartalai buvo išvalyti nuo griuvėsių bei šiukšlių ir pradėti statyti nauji namai. Tuo tarpu  NATO toliau tęsė atakas.

Dar mūsų vizito metu, visi griuvėsių pėdsakai buvo pašalinti, žemė išlyginta. Buldozeris ir kelių lygintuvas stovėjo paruošti netoliese ir jau buvo pradėtos dviejų naujų namų statybos. Išgyvenę žmonės kalbino mus, rodė nuotraukas, kurios buvo padarytos iš karto po bombardavimo. Griuvėsių vaizdai nuotraukose buvo pasibaisėtini. Ten, kur buvo keli gyvenamieji namai, riogsojo tik nuolaužų ir skaldos krūvos.

Pirmajame mūsų aplankytame kvartale, vyriškis vardu Dragan pasakojo, kad namai buvo kliudyti nuklydusių raketų, mat taikomasi buvo į netoliese esančią vandens saugyklą. Kitas, išgyvenęs vyriškis, Zoran Savich pasakojo, kad miestelis buvo pastoviai bombarduojamas.

paveikslėlis

Surduolica aukų likučiai | daugiau foto google – surdulica nato war

NATO tiesiog leido raketas „Surdulicos” kryptimi labai nesitaikydami.  Siekimas sunaikinti vandens tiekimo įrenginius, suprantama, žiaurus veiksmas, siekiant palikti žmones be vandens, tačiau nėra tinkamų žodžių, paaiškinančių ištisų gyvenamų rajonų sunaikinimą, ką mes ne kartą matėme savo kelionės metu. Iki karo pabaigos NATO sunaikino apie penkiasdešimt namų Surdulicoje ir dar apie 600 apgadino.

Pirmą kartą kvartalas buvo subombarduotas gražią balandžio dieną. Jovan Jovanović Zmaj gatvėje, vaikai linksmai žaidė lauke, kai atlėkė NATO karo lėktuvai. Išgirdę sirenos kauksmą, vaikai subėgo į Aleksandar Milič namą, kur buvo saugiausias rūsys visoje kaimynystėje. Po kelių akimirkų į namą pataikė dvi NATO raketos. Sprogimo garsas buvo kurtinantis, dūmai ir dulkės pripildė orą. Visi namai tame rajone buvo sugriauti, o išlikusieji klykė, stengdamiesi ištrūkti iš po griuvėsių.

Kitą rytą po užpuolimo, Jugoslavijos interneto svetainėje aš perskaičiau naujienas. Ten buvo įdėta nuotrauka, kurioje pavaizduotas greitosios pagalbos automobilis, atlapotomis galinėmis durimis. Viduje gulėjo sumesta beformė kūnų gabalų masė, vis dar rūkstanti – tai buvo liekanos vienuolikos aukų, kurių jauniausiai tebuvo 4 metukai.

Praėjus keturioms valandoms po antskrydžio, Anglijos gynybos ministerija pareiškė, kad tai buvo gera diena NATO.

Gregory Elich yra Jasenovac tyrimų instituto Direktorių tarybos ir Korėjos politikos instituto patariamosios tarybos narys. Jis yra laikrasčio „Tautos Balsas“ žurnalistas ir knygos „Demokratijos žudymas: CŽV ir Pentagono operacijos post-sovietiniu laikotarpiu” bendraautorius.

parengė: Saulius Tarasevičius

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

Komentarų: 0

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

komentarai 4 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą

Jei išėjus ima lyti, Rusas kaltas čia, brolyti! Jei premjeras nupindėjęs, kaltas rusas niekadėjas. Jeigu...

taigi, keičiasi epocha, pati sistema griūva, globalizmas braška - nereikės jų versti, patys subyrės... ateis...

tai dar vadinasi darbas svetimos valstybes labui. isdavyste, ir piktybinis kenkimas. ir kas toliau? nieko....

visos reprodukcines teises dabar yra moters rankose. tik jos sprendzia su kuom gultis i lova,...

V

kazkokie kliedesiai. susirenka psichiniai loigoniai ir kliedi. ir kodel juos vadina lyderiais? taigi padugnės ir...

Hmm

Gal būtų ir nieko, bet kiek Vėgėlė blaškėsi per partijas ir vis jam kažkas negerai,...

Čia ką jie planuoja, dar nereiškia, kad tas planas bus įgyvendintas, nes iki 28-jų pačios...