infa.lt

youtube stop kadras

Vokietija, Italija ir Graikija palankiai įvertino paktą, o Slovakija ir Vengrija, ir kiek mažiau naujoji liberali Lenkijos vyriausybė, pažadėjo nepritarti ginčytinam susitarimo solidarumo principui, praneša „Remix” leidinys.

Naujai patvirtintas ES migracijos paktas kelia ginčus visoje Europoje.

Nors Rytų Europos sparnas, pavyzdžiui, Slovakija ir Vengrija, nepritaria reformai, o naujoji liberali Lenkijos vyriausybė teigia iš esmės prieštaraujanti šiai priemonei (nors jos EP nariai balsavo už), Vakarų ir Pietų valstybės, pavyzdžiui, Vokietija, Italija ir Graikija, paktui pritaria.

Trečiadienį Europos Parlamente vykusio balsavimo rezultatai taip pat paskatino diskusijas apie tai, kiek svarbi yra ES valstybių narių veto teisė sprendžiant svarbiausius klausimus, susijusius su nacionalinių valstybių interesų skatinimu.

Čekijoje nuomonės dėl paketo priėmimo išsiskyrė tiek tarp politikų, tiek tarp europarlamentarų. Nors vidaus reikalų ministras ir judėjimo STAN vadovas Vitas Rakušanas džiaugėsi rezultatais, stipriausio opozicinio judėjimo ANO įkūrėjas Andrejus Babišas kritikavo sprendimą ir nori sušaukti neeilinį Čekijos parlamento žemųjų rūmų posėdį.

Į patvirtintą paketą įtrauktos kelios priemonės, skirtos kovai su nelegalia imigracija, įskaitant veiksmingesnę migrantų patikrą ir efektyvesnį „atmestų prieglobsčio prašytojų” grąžinimo procesą.

Tačiau prieštaringai vertinamas solidarumo principas, pagal kurį valstybės narės bus priverstos priimti migrantus iš perpildytų šalių arba joms bus taikomos finansinės sankcijos, sukėlė kai kurių valstybių narių pasipiktinimą, nes jos mano, kad tai dar vienas Briuselio įvykdytas galios iš nacionalinių valstybių užgrobimas.

Slovakija išreiškė susirūpinimą dėl to, ar ES migracijos paktas gali būti ilgalaikis ir tvarus sprendimas, o jos užsienio reikalų ministerija, priėmus paktą Europos Parlamente, paskelbė smerkiantį pareiškimą.

„Slovakija nepritaria solidarumo principui su egzistuojančia sąlyga privalomai priimti nelegalius migrantus į savo teritoriją”, – rašė jos atstovai.

„Slovakijos diplomatijos vadovo nuomone, valstybės turėtų pačios nuspręsti, kokią pagalbos formą pasirinkti, be nurodymo privalomai ar materialiai prisidėti.”

„Nelegali migracija yra didžiulis iššūkis, su kuriuo susiduria ES, ir mūsų pareiga jį išspręsti visų pirma atsižvelgiant į suverenius mūsų tėvynės interesus”, – pridūrė užsienio reikalų ministras Jurajus Blanaras.

„Reikia atvirai pripažinti, kad Šengeno erdvės apsauga nuo nelegalios migracijos nėra pakankama, o naujasis migracijos paktas šios problemos neišspręs.”

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas buvo atviresnis ir pakto priėmimą pavadino „dar viena vinimi į Europos karstą” bei primygtinai teigė, kad „vienybė Sąjungoje mirė”

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas dar labiau suklaidino savo šalį po to, kai trečiadienio vakarą kairiųjų pažiūrų Europos Parlamento nariai pritarė pakto priėmimui, patikindami lenkus, kad solidarumo principas – priimti migrantus arba mokėti baudą – Lenkijai nebus taikomas.

Jis nepateikė jokio išsamesnio paaiškinimo, kaip Varšuva ketina netaikyti pagrindinio teisės akte numatyto mechanizmo.

Čekijos vidaus reikalų ministras Vítas Rakušanas gyrė šio įstatymo priėmimą, apibūdindamas jį kaip „gerą žinią visiems, kurie nemano, kad dabartinė padėtis migracijos srityje yra patenkinama”.

„Migracijos paktas sudarys sąlygas veiksmingiau saugoti ES išorės sienas ir greičiau išsiųsti asmenis. Kartu jis neįpareigos nė vienos šalies narės priimti migrantus savo teritorijoje”, – pridūrė jis, nutylėdamas, kad valstybės narės turės mokėti po 20 000 eurų už kiekvieną migrantą, kurio atsisakys.

Čekijos opozicija šį teisės aktą vertino dar kandžiau: buvęs Čekijos ministras pirmininkas ir judėjimo ANO lyderis Andrejus Babišas apkaltino liberalus, kurie balsavo už šį teisės aktą, kad jie remia paslėptas pabėgėlių kvotas.

„Paktą parengė ir dėl jo derėjosi V. Rakušanas ir Ministras Pirmininkas J. Fiala, vykdydami savo beprotišką pirmininkavimą ES”, – sakė jis. „Nelegali migracija kelia grėsmę visos Europos saugumui, mūsų vertybėms ir mūsų gyvenimo būdui”, – pridūrė A. Babišas, pakartodamas savo įsitikinimą, kad paktas neišspręs tebesitęsiančios migracijos krizės.

Čekijos europarlamentaras Tomašas Zdechovskis (Tomáš Zdechovský) iš socialiai konservatyvios KDU-ČSL primygtinai tvirtino, kad susitarimas dėl migracijos yra „nepakankamai ambicingas ir veiksmingai nesprendžia nelegalios migracijos į ES problemos”.

Jis paragino naująjį Europos Parlamentą po birželio mėn. įvyksiančių ES rinkimų „atnaujinti ir iš naujo įvertinti kai kurias pakto dalis”.

Tikimasi, kad šią vasarą Europos Parlamente padaugės euroskeptiškų partijų.

Žymūs Prancūzijos konservatoriai, tarp jų Marine Le Pen ir Jordanas Bardella, abu Nacionalinio susivienijimo lyderiai, kuriems prognozuojama didelė pergalė artėjančiuose rinkimuose, po vasaros pažadėjo paktą sužlugdyti, o pirmoji savo sekėjams „X” sakė sakė: „Mes nutrauksime spartesnį masinės imigracijos skatinimo ir organizavimo politikos vykdymą.”