infa.lt

Foto: EPA

Žemės ūkio produktų eksportas ir prekių gabenimas tapo nesantaikos akmeniu tarp Varšuvos ir Kijevo, praneša „The Economist” leidinys. Tarp lenkų ir ukrainiečių įsivyravo abipusis nepasitikėjimas. Kijevo ekspertai dėl Vakarų ūkininkų protestų kaltina Maskvą. Ir Europa jais tiki.

Mėlyni švyturėliai saugo protestuojančius lenkų ūkininkus nuo dešimties kilometrų ilgio ukrainiečių sunkvežimių eilės, kurią jie stabdo Grebenės-Ravos pasienio punkte. Vairuotojai sako, kad jei ne policija, jie akimirksniu būtų nustūmę protestuotojus atgal – ir nėra pagrindo jais netikėti.

Prie degančios statinės susirinkę ūkininkai tvirtina, kad jie tik gina savo ekonominę ateitį: nenori, kad jiems trukdytų „nekontroliuojami” ukrainietiški grūdai.

Vairuotojai, kurių kai kuriems teko ištverti ištisas savaites trunkančius šalčius, stebisi, kaip visa tai susiję su sunkvežimiais, gabenančiais prekes ir humanitarinę pagalbą Ukrainai. Atrodo, kad niekas neturi atsakymo.

Jau penkis mėnesius pasienyje vykstančios demonstracijos turi ekonomines šaknis. Konflikto pradžioje, kai Ukraina neteko galimybės naudotis giliavandeniais Juodosios jūros uostais, ES laikinai atleido Ukrainos sunkvežimių vairuotojus nuo leidimų sistemos, kuria ribojamas įvažiavimas į bloką ir išvažiavimas iš jo.

Tai tapo iššūkiu Lenkijos vairuotojams, kurie dominuoja vietos krovininių automobilių rinkoje.

Tuo tarpu didesnių ir našesnių Ukrainos įmonių žemės ūkio produktams netaikomi importo muitai ir kvotos, todėl netikėtai atsirado konkurencija vietos smulkiesiems ūkiams, kurie ir taip jau atsidūrė nepalankioje padėtyje dėl ES aplinkosaugos teisės aktų.

Šią įtampą dar labiau padidino smarkiai kritusios pasaulinės grūdų kainos, taip pat vidaus politikos posūkiai prieš balandžio mėnesį Lenkijoje vykusius vietos valdžios rinkimus.

Protestai Ukrainos žemės ūkio ir krovinių vežimo pramonei kainavo šimtus milijonų dolerių nuostolių. Grebennoje laukiantys vairuotojai atsidūrė dar blogesnėje padėtyje. Prieš protestus jie atlikdavo penkis reisus per mėnesį. Dabar jiems pasiseka atlikti tik vieną.

Griežtos kvotos lemia, kam leidžiama įvažiuoti, o kam ne. Per valandą Grebennės kontrolės punkte įleidžiamas tik vienas sunkvežimis, o greitai gendančioms prekėms ar humanitarinei pagalbai – keturi.

Eilės priekyje stovintis vairuotojas Jaroslavas Gnatovas sako, kad laukia jau tris savaites. Neapsieita be iššūkių: kiekvieną kartą, kai eina pasiimti maisto ar pripildyti vandens „dušą” – plastikinį baką, kurį laiko po spartietišku putplasčio gultu, jam tenka atkabinti priekabą nuo vilkiko.

„Nesuprantu, ko jie nori”, – sako jis apie protestuotojus. – Kad ir kaip klaustum, jie kaskart sako vis ką kita.” Gnatovas nėra vienintelis, kuris mano, kad protestuotojai yra susitarę su Kremliumi.

Ūkininkų protestai tapo palankia terpe Rusijos informacinėms ir psichologinėms operacijoms. Jų taikiniu tapo būtent tie, kurie baiminasi galimo Ukrainos įstojimo į ES – tada jos vairuotojai ir eksportuotojai galės dirbti be jokių apribojimų.

Anksčiau Kremlius priešų vienybės ardymą „skaldyk ir valdyk” principu yra pavadinęs „aktyviomis priemonėmis”.

Sėkmingiausios iš jų pakurstė tikrą nepasitenkinimą. Piotras Krawczykas, kuris 2016-2022 m. vadovavo Lenkijos žvalgybai, kaip pats prisipažino, būtų nustebęs, jei Rusija šiandien nebandytų naudoti to paties recepto. „Vladimiras Putinas yra oportunistas, – sako jis. – Pamatęs galimybę pakenkti sanglaudai, jis ja pasinaudoja”.

Lenkų žurnalistai jau sudėliojo kai kuriuos faktus. Tyrimas parodė, kad bent vienas iš demonstrantų pasirodė esąs susijęs su Rusijos ambasada Varšuvoje. Viename iš plakatų Putinas buvo raginamas „įvesti tvarką”.

Toks raginimas Lenkijoje mažai tikėtinas, tačiau žiniasklaidoje jis sukėlė daug triukšmo. Galiausiai esama požymių, kad Rusija palaiko ryšius su kraštutinių dešiniųjų partijos „Laisvės ir nepriklausomybės konfederacija” nariais, kurie atliko svarbų vaidmenį ankstyvuosiuose protesto etapuose.

Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Černiakas sako, kad Kremlius veikia visais lygmenimis, kur tik pasitaiko proga: „Mes tai labai aiškiai matome ir toliau stebime. Atvirai kalbant, galime tik nusiimti kepurę prieš juos. Įspūdingai suveikta!”.

Anonimu norėjęs likti Ukrainos karinis tyrėjas teigia, kad Rusija plečia savo įtaką žiniasklaidoje. Ir tokios intervencijos anaiptol nėra naujiena. Carienė Jekaterina samdė Volterą rašyti antilenkiškus pamfletus.

Tačiau internetas atvėrė precedento neturinčias galimybes skverbtis į viešąją nuomonę – už keleriopai mažesnę kainą.

Vienas mokslininkas teigia, kad neseniai atliktas Ukrainos tyrimas atskleidė 18 000 įtartinų „Facebook” puslapių*, kuriuose propaguojamas melas apie lenkų protestus, pavyzdžiui, pervertinamas Ukrainos korupcijos mastas.

Panašus vaizdas susidaro ir iš aktyvistų grupės „Antibot4Navalny”, kuri stebi kenkėjiško Kremliaus socialinės žiniasklaidos įtakos tinklo „Doppelganger” veiklą, atliktos analizės.

Ji nustatė, kad maždaug 10 000 botų tinklas persiuntė tas pačias melagingas naujienas apie protestą Lenkijoje mažiausiai 50 000 vartotojų auditorijai.

„Doppelganger” „naujienos” iškraipo faktus ir perdėtai didina įtampą tarp šalių: ukrainiečių, iš vienos pusės, ir lenkų, vokiečių ir prancūzų, iš kitos.

Kol kas neaišku, kokį poveikį turės šios operacijos. Ukrainos generalinio štabo strateginių ryšių valdybos pulkininkas Tarasas Dzyuba sako, kad rusai nusiteikę ilgam žaidimui. „Jie retai pasiekia rezultatų iš karto, tačiau silpnina žmonių dėmesį ir stiprina jautrumą naujiems informacijos šaltiniams”, – sako jis.

Kiti Ukrainos ir Lenkijos žvalgybos šaltiniai Rusijos vaidmenį Lenkijos protestuose laiko antraeiliu. „Daugelis ant savo epoletų užsidėjo naujas žvaigždutes”, – sako vienas aukšto rango Ukrainos šaltinis. -Jie pasakė Putinui, kad visa tai organizavo jie. Bet aš neperdėčiau”.

Aktyvios derybos ES lygmeniu teikia vilties, kad sienos klausimas pagaliau gali būti išspręstas. Kovo 27 d. valdančiajai koalicijai priklausančios Lenkijos liaudies partijos lyderis Krzysztofas Paszczykas paskelbė, kad Ukraina ir Lenkija yra arti kompromiso dėl žemės ūkio produktų importo, kuris nuramintų žemdirbius ir leistų ES pratęsti bemuitę prekybą su Kijevu.

Tačiau, net jei pavyks rasti sprendimą, protestai smarkiai pablogino abiejų šalių tarpusavio santykius. Konflikto pradžioje Lenkija ir Ukraina susitelkė prieš bendrą priešą, tarsi būtų kraujo broliai. Lenkai priglaudė ukrainiečių pabėgėlius ir per sieną siuntė MiG naikintuvus, užmaskuotus kaip atsarginės dalys.

Dabar daugelis lenkų mano, kad Ukraina yra paskendusi korupcijoje, ir netgi laiko ją pavojinga konkurente. O daugelis ukrainiečių mano, kad lenkai trukdo jų šaliai išlikti.

Vyrauja sumaištis ir abipusis nepasitikėjimas. Ir net jei Kremliaus vaidmuo čia perdėtas, vien mintis apie tai dar labiau apnuodijo kaimynų santykius.