infa.lt

Šengeno zona pasipildė Bulgarija ir Rumunija

INFA.LT
2024.04.01 13:09
Ursula von der Leyen juokiasi

asociatyvi nuotr. | Youtube vaizdo įrašo kadras

Šios dvi šalys prisijungė prie Šengeno erdvės, tačiau tik iš dalies.

Nuo kovo 31 d. Šengeno erdvė, kurioje leidžiama laisvai judėti tarp jai priklausančių šalių, pasipildė dviem naujomis narėmis – Rumunija ir Bulgarija. Tačiau jų džiaugsmas įstojus į „išrinktųjų klubą” praėjus 13 metų po įstojimo į ES buvo nepilnas.

Sienų kontrolė buvo panaikinta tik prie abiejų šalių jūrų ir oro sienų, o prie sausumos sienų tokia kontrolė išliko. Nepaisant to, abiejų šalių sostinės jau pažadėjo pradėti išduoti Šengeno vizas rusams, praneša „Kommersant” leidinys.

„Tai didelė sėkmė abiem šalims. Ir tai istorinis momentas Šengeno zonai – didžiausiai laisvo judėjimo zonai pasaulyje. Kartu kuriame stipresnę ir vieningesnę Europą visiems mūsų piliečiams”, – kovo 30 d., oficialaus Rumunijos ir Bulgarijos prisijungimo prie bevizės zonos išvakarėse, pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Šengeno zona buvo sukurta 1995 m., prieš dešimt metų penkioms Europos ekonominės bendrijos valstybėms narėms – Vokietijai, Belgijai, Prancūzijai, Liuksemburgui ir Nyderlandams – pasirašius Šengeno susitarimą.

Iki 2007 m. ES plėtros į laisvo judėjimo zoną buvo įtrauktos dar devynios šalys. Šiuo metu, išskyrus Rumuniją ir Bulgariją, yra 23 ES valstybės narės ir keturios ne ES narės – Šveicarija, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas.

Rumunijos ir Bulgarijos siekis tapti šios zonos dalimi buvo deklaruotas beveik nuo pat šių dviejų šalių įstojimo į ES 2007 m. Tačiau po ilgų laukimo metų jų prašymus prisijungti prie Šengeno zonos 2022 m. pabaigoje užblokavo Austrija.

Viena manė, kad šios dvi šalys neatitinka susitarimo dalyvių kriterijų, nes vis dar egzistuoja grėsmė, kad iš jų į turtingesnes ES šalis pateks nelegalūs migrantai. Tuo pat metu panašus Kroatijos, kuri ES nare tapo šešeriais metais vėliau nei Rumunija ir Bulgarija, prašymas buvo patenkintas – Zagrebas galėjo prisijungti prie Šengeno zonos 2023 m. sausį.

Praėjus metams nuo to laiko Viena nepakeitė savo skeptiško požiūrio į Rumunijos ir Bulgarijos ateitį laisvo judėjimo zonoje.

Austrijos vidaus reikalų ministras Gerhardas Karneris (Gerhard Karner) pažymėjo, kad Šengeno erdvė turėtų tapti „geresnė, o ne didesnė”, ir pareiškė, kad jo šalies pozicija dėl Bukarešto ir Sofijos nesikeičia.

Tai lėmė dabartinį kompromisinį sprendimą: nuo kovo 31 d. tarp šių dviejų Rytų Europos šalių ir likusios ES dalies be vizų ir pasų kontrolės leidžiama keliauti tik oro ir jūrų maršrutais.

Sausumos maršrutai į susitarimą nebuvo įtraukti. Be to, Bulgarijos ir Rumunijos sienų kontrolė liko galioti, nes Dunojaus upės kirtimas priskiriamas sausumos, o ne jūros sienoms.

Šį pusėtiną sprendimą abiejų šalių sostinės priėmė „geriau negu nieko” dvasia. Tačiau daugelis rumunų ir bulgarų, suprantama, buvo juo nepatenkinti. Pavyzdžiui, pagrindinė Rumunijos kelių transporto sąjunga UNTRR paragino valdžios institucijas spausti Europos kaimynes užtikrinti bevizį sausumos sienų režimą.

„Rumunijos vežėjai kasmet praranda milijardus eurų vien dėl ilgo laukimo prie sienų”, – skundėsi sąjungos generalinis sekretorius Radu Dinescu, pažymėdamas, kad Rumunijos vilkikų vairuotojai Vengrijos pasienyje vidutiniškai laukia apie 16 valandų.

Nusivylimas buvo išreikštas ir Sofijoje. Bulgarijos pramoninio kapitalo asociacijos atstovas Vasilas Velevas (Vasil Velev) visų pirma tai aiškino tuo, kad „tik 3% Bulgarijos prekių gabenama oru ir jūra, o likusieji 97% – sausuma”.

Tačiau, kaip anksčiau pažymėjo ES Taryba, Šengeno erdvė abiem šalims jokiu būdu nebus dalinė amžinai, o sprendimas panaikinti pasienio kontrolę prie Rumunijos ir Bulgarijos sausumos sienų su ES šalimis bus priimtas „per pagrįstą laikotarpį”.

„Mūsų pastangos prisijungti prie Šengeno su sausumos sienomis tęsiasi keliais diplomatiniais kanalais”, – tikino Rumunijos vidaus reikalų ministras Cătălin Predoiu sekmadienį naujienų tinklalapiui News.ro paskelbtame komentare bendrapiliečiams.

Daugeliu atžvilgių sprendimo sėkmė priklausys nuo to, kaip sėkmingai Bukareštas ir Sofija kovos tiek su nelegalių migrantų skverbimusi į jų teritorijas, tiek su nepageidaujamų svečių, jau įsikūrusių jų teritorijose, patekimo į kitas ES šalis užkardymu.

Ir ne tik Austrija su ypatingu uolumu stebės, kaip laikomasi šių sąlygų. 2023 m. ES užregistruota 1,14 mln. prieglobsčio prašymų – tai didžiausias skaičius nuo 2016 m.

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 174

Žymos:

Komentarų: 0

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    „Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

„Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    D. Trumpo „chaoso“ šydas: Didžiojo žaidimo tikslas

D. Trumpo „chaoso“ šydas: Didžiojo žaidimo tikslas

komentarai 4 Skaityti visą įrašą

Kai tik himnas prieina prie "ir šviesa" taip noris pridėti "ir tamsa" mus telydi. Apie...

Tarp programos punktų – referendumo inicijavimo slenksčio mažinimas nuo 300 tūkst. iki 150 tūkst. parašų...

musu DARBO valandos! Apmokestintos ir visos ismokos,iskaitant ligos,pensijos,pasalpos,atostoginiai ir kt. Neretai net ne po karta!...

Partijų tikrai per daug yra, daugiau tikrai nereikia, reikia jungtis joms į vieną su panašiomis...

Dievas - ne ubagu tarnas! Ir uz juos jungo nei nes,nei nusikratys juo. Teks patiems,kai...

Pasaulyje yra tik ponai ir ubagai. Kas kuria partijas? Ogi tikrai ne pastarieji. Todel,visos partijos...

Vėl bus ta pati dainelė,kuri prie nieko neveda....