infa.lt

V. Putinas apkaltino JAV bandant įtikinti aplinkinį pasaulį, kad Ukraina nesusijusi su teroristiniu išpuoliu „Crocus City Hall” koncertų rūmuose, rašo amerikiečių „Wall Street Journal” leidinys.

Nuotraukos internete buvo tiesiog šiurpios. Vienam vyrui buvo nupjauta ausis ir jis buvo priverstas ją suvalgyti. Kitas, gulintis ant žemės, buvo kankinamas elektrošoku. Dar vienas buvo taip sumuštas, kad atvežtas į teismą užtinusia akimi.

Tokį elgesį su kai kuriais iš septynių įtariamųjų dėl penktadienio teroristinio išpuolio Pamaskvėje esančiuose „Crocus City Hall” koncertų rūmuose sveikino dešinieji nacionalistai ir prokremliški ekspertai, rašo leidinys.

Kai kurie net ragino griežtinti bausmes – toks baisus jiems atrodė šis žiaurus nusikaltimas. Iki pirmadienio vakaro žuvusiųjų skaičius išaugo iki 139. Per išpuolį grupė gerai ginkluotų vyrų automatais šaudė į minią ir padegė salę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pirmą kartą pripažino, kad išpuolis buvo radikalių islamistų darbas. Penktadienį atsakomybę už išpuolį prisiėmė „Islamo valstybės”  padalinys.

Išpuolis priminė 2002 m. kraujo praliejimą, kai čečėnų separatistai Maskvos teatre paėmė šimtus įkaitų. Atsakydamas į tai, V. Putinas, tuomet dar tik pradėjęs eiti prezidento pareigas, ėmėsi žiaurių represijų.

Šį kartą šalis apstulbusi, o jo, kaip žmogaus, turinčio užtikrinti Rusijos saugumą, reputacija pakirsta, todėl V. Putinas bando tragediją paversti retoriniais šaudmenimis jau dvejus metus vykstančiam konfliktui Ukrainoje.

Prieš susitikimą su aukšto rango saugumo pareigūnais V. Putinas vėl bandė suversti kaltę dėl žudynių organizavimo Kijevui. Jis taip pat apkaltino JAV bandant įtikinti aplinkinį pasaulį, kad Ukraina su tuo nesusijusi.

„Mes žinome, kieno rankomis buvo įvykdytas šis žiaurus nusikaltimas prieš Rusiją ir jos žmones. Mus domina, kas jį užsakė”, – sakė Vladimiras Putinas, pabrėždamas, kad įtariamieji buvo sulaikyti pakeliui į Ukrainą ir apklausti dėl to, kas juos ten galėjo pasitikti.

Tuo tarpu Rusijos socialiniuose tinkluose pasigirdo raginimų sugrąžinti mirties bausmę. Prie šio choro prisijungė ir aukšti valdžios pareigūnai. Nuo 1997 m. Rusijoje galioja mirties bausmės moratoriumas.

„Ar turime juos užmušti? Turime. Ir mes tai padarysime”, – pirmadienį savo „Telegram” paskyroje pareiškė buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas, dabar Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas.

Keturi įtariami smogikai – visi jie, valdžios institucijų teigimu, yra iš Vidurinės Azijos Tadžikistano respublikos – sekmadienį buvo atvežti į teismą ir demonstruojami prieš kameras. Ant jų veidų matėsi žiauraus sumušimo žymės.

„Niekada nesitikėjau tokio dalyko iš savęs, bet kai matau, kaip juos surakintus atveža į teismą, ir net ta ausis…, jaučiuosi nepaprastai patenkinta”, – „Telegram” rašė Rusijos valstybinio televizijos kanalo RT vadovė Margarita Simonjan.

Pirmadienį ji pridūrė: „Žiūriu į šiuos veidus ir dar kartą pagalvoju, kad mirties bausmė yra per lengva. Katorgos darbai iki gyvos galvos kažkur po žeme, ten ir gyvenant, be galimybės kada nors išvysti Dievo šviesą”.

Pirmadienį kaltinimai pateikti dar trims įtariamiesiems. Tuo tarpu rusai toliau pagerbia aukų atminimą: tragedijos vietoje iškilo spontaniškas memorialas, kurį sudaro kalnas gėlių.

Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Leonidas Sluckis „Telegram” rašė, kad užpuolikams „negali būti jokios kitos bausmės, kaip tik mirties bausmė – nieko kito”.

„Šiandien turime aiškiai pasakyti: moratoriumas, kurį 1996 m. nustatėme mirties bausmei dėl mūsų stojimo į Europos Tarybą, turi būti nutrauktas”, – pridūrė jis.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį žurnalistams sakė, kad Kremlius nedalyvauja diskusijose dėl mirties bausmės sugrąžinimo.

Pilietinių teisių aktyvistai ir teisininkai pasmerkė netinkamą elgesį su įtariamaisiais, įspėdami, kad tai yra pavojingas precedentas.

„Kuriama nauja norma”, – pirmadienį savo „Telegram” paskyroje komentavo šiuo metu užsienyje gyvenantis, bet žmogaus teisių byloms namuose atstovaujantis Rusijos teisininkas Dmitrijus Zachvatovas.

– Kankinimai dabar leidžiami prieš bet kurį įtariamąjį. Jei anksčiau jie buvo taikomi slapta, tai dabar komisarai tai daro viešai, prieš kameras. O iš provyriausybinės žiniasklaidos sklinda žinia, kad galima kankinti elektrošoku, nupjauti ausis, ir niekas už tai jūsų nepasmerks.”

Nuo 2022 m., kai Ukrainoje prasidėjo karas, daugelis rusų priprato prie vis didėjančio valstybės sankcionuoto smurto ir net tapo jam nejautrūs.

Karo oponentai beveik nutilo, tarp jų – ir balsingiausias V. Putino kritikas Aleksejus Navalnas, kuris praėjusį mėnesį mirė poliarinėje kolonijoje aplinkybėmis, vis dar keliančiomis klausimų.

Į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nelaisvę patekę rusų kariai sako, kad mušimas ir kitoks vadų žiaurumas tapo įprastu reiškiniu fronto linijose.

V. Putinas atmetė JAV pareigūnų teiginius, kad už penktadienio išpuolio stovi Afganistano „Islamo valstybės” padalinys „Wilayat Khorasan”. Ankstesnius amerikiečių perspėjimus apie gresiančią ataką Kremlius atmetė kaip „šantažą”.

Vietoj to V. Putinas pagrasino atsakomaisiais veiksmais savo oponentams Kijeve, pažymėdamas, kad kai kurie užpuolikai buvo sulaikyti Briansko srityje šalies vakaruose, kai bandė pabėgti į Ukrainą.

Šią versiją kartoja ir Rusijos pareigūnai. Kita vertus, V. Putinas stengiasi sumažinti žalą ir išsklaidyti nuogąstavimus, kad Rusija moka kainą už pastaraisiais metais padidėjusį aktyvumą Artimuosiuose Rytuose ir Vidurinėje Azijoje.

Pirmadienį Gynybos ministerija apdovanojo medaliais Briansko srities pasieniečius, padėjusius sulaikyti įtariamuosius.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova patraukė per dantį JAV skubėjimą apkaltinti islamo teroristus, tuo pačiu išteisinant Ukrainą.

„Kad jie taip greitai išsiaiškintų su savo prezidento Kenedžio nužudymu”, – pasišaipė M. Zacharova.