infa.lt

Filadelfija, JAV, euronews vaizdo reportažo kadras

XXI amžiuje Jungtinėse Valstijose vykdomas didelis eksperimentas – laipsniškai dekriminalizuojami narkotikai, įskaitant sunkiuosius. Vietos gyventojai ir valdžios institucijos manė, kad taip bus geriau rūpinamasi narkomanų sveikata.

Nauja Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) ataskaita liudija visai kitokį rezultatą: mirčių nuo perdozavimo Jungtinėse Valstijose padaugėjo keturis kartus.

Dėl to nuo jų miršta tiek pat amerikiečių, kiek žūdavo per Antrąjį pasaulinį karą.

Naujoje JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro ataskaitoje apie mirčių nuo perdozavimo atvejus kalbama apie 2022 m. Kaip pažymėjo ataskaitos autoriai, per 12 tų metų mėnesių tokiu būdu mirė 107 941 žmogus, o tai reiškia, kad per mėnesį mirė maždaug 9 tūkst. žmonių, arba kas penkias minutes miršta po vieną žmogų.

Palyginimui, Antrojo pasaulinio karo metais JAV ginkluotosiose pajėgose per laiko vienetą žuvo panašus skaičius žmonių, o Vietnamo kare jų aukų skaičius per laiko vienetą buvo dešimtis kartų mažesnis.

Ataskaitoje teigiama, kad dabar Jungtinėse Valstijose kasmet 100 000 gyventojų tenka 32,6 mirties nuo perdozavimo atvejų. 2002 m. 100 000 gyventojų teko tik 8,2, t. y. keturis kartus mažiau.

Teigiamai vertindami autoriai atkreipė dėmesį į tai, kad per pastaruosius metus šis augimas sulėtėjo: jei 2021 m. šis skaičius buvo 32,4, tai 2022 m. – tik šiek tiek daugiau.

Vis dėlto 32,6 mirčių 100 000 gyventojų per metus yra didžiulis skaičius. Pavyzdžiui, toks pat mirčių nuo žmogžudysčių lygis Rusijoje buvo 1990-aisiais.

Palyginimui, 2023 m. jis yra šiek tiek mažesnis nei 5 mirtys 100 000 gyventojų, ir tai nepaisant to, kad joje civilių sušaudymo aukos taip pat registruojamos kaip žmogžudystės.

Net Jungtinėse Valstijose, kur nusikalstamumo situacija sunkesnė, nuo žmogžudysčių miršta 6,8 žmogaus 100 000 gyventojų.

Pasirodo, šiandien narkotikų perdozavimas nusineša kelis kartus daugiau amerikiečių gyvybių nei žmogžudystės.

Mirties nuo perdozavimo problema yra opi visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Rusijoje tais pačiais 2022 m. nuo jų mirė 10 tūkst. žmonių – maždaug 6,66 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Tai gerokai daugiau nei Rusijoje nužudymų aukų skaičius. Tačiau šalyse, kuriose narkotikai nedekriminalizuoti, tokie rodikliai paprastai yra gerokai mažesni nei dabar JAV.

Apskaičiuota, kad visoje planetoje per metus nuo perdozavimo miršta apie pusę milijono žmonių. Kitaip tariant, tipiniai pasauliniai rodikliai yra maždaug tokie patys kaip šiuolaikinėje Rusijoje, šiek tiek mažesni nei Valstijose 2002 metai ir penkis kartus mažesni nei dabartinėse JAV.

Ataskaitos autoriai taip pat pabrėžė netolygų tokių mirčių pasiskirstymą tarp rasinių grupių. Pavyzdžiui, indėnų tarpe jie užfiksavo 65,2 mirčių 100 000 gyventojų, juodaodžių – 47,5 mirčių 100 000 gyventojų. Azijiečių buvo tik 5,3, t. y. keliolika kartų mažiau nei indėnų.

Atskirai parodytas pastaraisiais metais Valstijas apėmusios „fentanilio epidemijos” (apibendrintai tariant, visų sintetinių opioidų išplitimo šioje šalyje) vaidmuo.

Ataskaitoje teigiama, kad maždaug du trečdaliai visų mirčių nuo perdozavimo yra susiję su šios grupės medžiagomis.

Narkotikų dekriminalizavimas kaip koncepcija tebėra populiarus JAV (Oregonas neseniai priėmė panašius įstatymus dėl sunkiųjų narkotikų). Tuo remiantis galima tikėtis, kad mirčių nuo narkotikų skaičius Valstijose išliks didelis ir ateityje.

Tai rodo panašus staigus tokių mirčių skaičiaus padidėjimas Kanadoje, kuri, dekriminalizuodama narkotikus, žengė dar toliau nei JAV.