infa.lt

Estija priėmė teisės aktus, kuriais reguliuojami kriptovaliutų paslaugų teikėjai, praneša estų ERR.

Vyriausybė pritarė naujam įstatymo projektui, kuriuo nustatomi teisiniai reikalavimai kriptovaliutų paslaugų teikėjams, siekiant reguliuoti rinką ir padidinti patikimumą. Nuo 2026 m. bendroves prižiūrės Finansų priežiūros institucija (Finantsinspektsioon).

Skaičiuojama, kad jau 2021 m. beveik pusė pasaulio kriptovaliutų paslaugų teikėjų, maždaug keli tūkstančiai įmonių, buvo įregistruoti Estijoje, pranešė ketvirtadienio „Aktuaalne kaamera”.

Finansinės žvalgybos skyriui (Rahapesu Andmebüroo / RAB) pavyko sumažinti jų skaičių iki maždaug 50.

Tačiau iki šiol prireikė laiko, kad būtų įvestas tikslinis reguliavimas.

„Pasikeis tai, kad dabar jiems bus taikoma reali finansinė priežiūra. Anksčiau jie buvo susiję tik su kovos su pinigų plovimu reikalavimais ir tai yra dalis visos problemos. Jos priima klientų turtą – paprasčiausia prasme jos yra tarsi bankai, priimantys žmonių indėlius ir kažką su tais pinigais darantys. Jie turi laikyti tuos pinigus, paskui turi turėti sistemas, kad tol, kol žmogus norės atgauti tuos pinigus, jie turėtų ką grąžinti”, – aiškino RAB vadovas Matis Mäekeris.

Be finansinių nusikaltimų, Estijoje pasitaikė ne tik kriptovaliutų verslo bankrotų ar kibernetinių vagysčių, kai žmonės neteko savo turto.

Tai galima sustabdyti perdavus įmones FSA priežiūrai, sakė Mäekeris.

Įstatymas sugriežtins veiklos ir ataskaitų teikimo reikalavimus. Gali būti skiriamos iki 5 mln. eurų baudos.

Pagal Pinigų plovimo prevencijos įstatymą baudos neviršijo 40 000 eurų.

Finansų ministras Martas Verklajevas (Mart Võrklaev, Reformų frakcija) sakė: „2025 m. licencijas išduos Finansų priežiūros institucija, o tie, kurie šiuo metu turi Finansų žvalgybos skyriaus išduotas licencijas, iki 2026 m. turės gauti papildomas arba naujas Finansų priežiūros institucijos išduotas licencijas.

Galima prognozuoti, kad iš tų likusių 50 kriptovaliutų įmonių, po šių naujų teisės aktų įsigaliojimo, Estijoje liks apie 20, jei liks. Juk tokioms kompanijoms reikalingas tik kompiuteris ir internetas bei jas tenkinanti teisinė aplinka.

Kadangi Estijoje galioja nuotolinis įmonių registravimas per skaitmenines platformas, gali būti, kad tų įmonių fiziškai šalyje net nėra. Iki 2026 metų, kai įsigalios minėti pakeitimai, jų Estijoje gali nelikti ir teisiškai.

Estijai dabar katastrofiškai trūksta pinigų, kadangi daug išleidžiama paramai Ukrainai ir ginklavimuisi. Ginklavimuisi šiuo metu tenka 3% BVP, apie ką paminėjo  šalies premjerė Kaja Kallas, tuo pačiu viešai pasiskundusi, kad dėl didinamų mokesčių karo išlaidoms aukoja savo politinę karjerą.

Tad šios priemonės, kurių imamasi kriptovaliutų kompanijų atžvilgiu, gali būti tik naivi viltis kažką dar apmokestinti.