infa.lt

nuotr.: Ukrainos prezidento spaudos tarnyba

Dėl masinių ūkininkų streikų Europos Sąjungos valdžios institucijos nėra pasirengusios aptarti tolesnių žingsnių dėl Ukrainos stojimo į sąjungą, savo šaltinius cituoja „Politico” leidinys. Jų teigimu, ES planuoja grįžti prie plėtros klausimo po Europos Parlamento rinkimų, kurie numatyti birželio mėnesį.

„Būkime atviri: niekas nenori apie tai kalbėti prieš Europos Parlamento rinkimus. Kalbėti apie subsidijų Europos ūkininkams mažinimą nėra tai, ką norėtųsi įtraukti į savo rinkimų šūkius ar naudoti kaip rinkiminę amuniciją kraštutiniams dešiniesiems”, – laikraščiui sakė vienas Europos pareigūnas su anonimiškumo sąlyga.

Pasak laikraščio, Europos politikai dabar daro nuolaidas ūkininkams, kurie dėl kolegų ukrainiečių su jų pigiais grūdais „įstrigo pralaimėjimo situacijoje”. Ūkininkai taip pat nerimauja dėl kylančių degalų kainų ir Briuselio aplinkosaugos taisyklių.

Tuo pat metu Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen, ketinanti kandidatuoti antrai kadencijai, pažadėjo parengti ES Ukrainos narystei. Prognozuojama, kad Ukrainos, kuri taptų didžiausia bloko šalimi su vienu mažiausių BVP, įstojimas per septynerius metus ES kainuos 186 mlrd. eurų.

Be to, ši šalis, turinti apie 44 mln. gyventojų (2022 m. pradžios duomenys), galės daryti didelę įtaką ES politiniams sprendimams. Tokia ES plėtra reikštų, kad ES šalys „mokėtų daugiau ir gautų mažiau”. „Tai nėra tai, ką Europos ūkininkai nori girdėti”, – apibendrino leidinys.

Ukraina paraišką dėl narystės ES pateikė 2022 m. vasario 28 d.

2023 m. birželį šaliai buvo suteiktas kandidatės statusas. Tų pačių metų gruodžio 14 d. ES vadovai oficialiai pradėjo derybas dėl Ukrainos ir Moldovos stojimo į sąjungą.