infa.lt

© jean-luc thibault/ CITIZENSIDE

Dar vienas didėjančio dešiniųjų populistų populiarumo Prancūzijoje įrodymas – gruodžio mėnesį centristinės partijos „Les Républicains” (LR) užsakymu atlikta apklausa parodė, kad buvusios kandidatės į prezidentus Marine Le Pen partija „Nacionalinis susivienijimas” (NS) galėtų laimėti 243-305 vietas Nacionalinėje asamblėjoje, jei būtų paskelbti pirmalaikiai rinkimai, praneša „Breitbart News” leidinys.

Apklausa, kurioje dalyvavo 4 000 Prancūzijos rinkėjų ir kurią privačiais pagrindais atliko „Ipsos” institutas, parodė, kad NS greičiausiai užsitikrintų santykinę arba absoliučią daugumą (šiuo metu 289 vietos) ir taip kontroliuotų parlamentą, praneša žurnalas „L’Obs”.

Tai taip pat reikštų didelį rinkėjų paramos šuolį, lyginant su 2022 m. vykusiais parlamento rinkimais, nes partija galėtų daugiau nei patrigubinti prieš dvejus metus gautų 89 balsų skaičių.

Palyginimui, apklausa parodė, kad prezidento E. Macrono partija „En Marche” ir jo mažumos vyriausybės koalicijos partneriai Demokratinis judėjimas (MoDem) ir grupė „Horizon” užsitikrintų tik 117-165 vietas, t. y. mažiau nei 245 vietos per 2022 m. rinkimus ir gerokai atsiliktų nuo Nacionalinio susivienijimo.

Tuo tarpu kairiųjų partijų grupei NUPES pavyktų iškovoti tik 55-79 vietas, t. y. gerokai mažiau nei 2022 m., kai buvo iškovota 131 vieta. Galiausiai, apklausos duomenimis, parama „Les Républicains” partijai išliktų beveik nepakitusi – prognozuojama, kad ši centro dešiniųjų partija pretenduotų į 55-79 Nacionalinės asamblėjos narius, palyginti su 62 nariais 2022 m.

Atsakydamas į apklausą, NS atstovas spaudai sakė: „Jei žmonės balsuoja, laimi žmonės!”

Apklausa buvo atlikta kilus įtarimams, kad gruodį parlamentas gali būti paleistas, nes prezidento E. Macrono bandymus iš mažumos pozicijų prastumti imigracijos įstatymo projektą blokavo opozicinės Nacionalinio susivienijimo, LR ir kairiosios „La France Insoumise” partijos, todėl kilo abejonių, ar prezidentas gali veiksmingai valdyti šalį.

Galiausiai šis žingsnis privertė E. Macroną prastumti griežtesnį imigracijos įstatymą, kuris buvo priimtas padedant NS.

Nors šią apklausą reikėtų vertinti atsargiai, nes sunku nacionalines nuotaikas perkelti į 577 atskiras vietines lenktynes, ji yra dar vienas svarbus rodiklis, rodantis kintantį Prancūzijos politinį kraštovaizdį.

Anksčiau atstumtas ir atmestas kaip „kraštutinių dešiniųjų” marginalinė partija, dabar „Nacionalinis susivienijimas” tapo politiniu sunkiasvoriu ir potencialiai stipriausia šalies partija.

Nepaisant to, kad per ankstesnius tris bandymus patekti į Eliziejaus rūmus jai nepavyko, Marine Le Pen dabar yra aiški lyderė lenktynėse dėl galimybės pakeisti prezidentą Emmanuelį Macroną, kai 2028 m. baigsis jo antroji – ir paskutinė – kadencija.

Artimiausiu metu ši apklausa dar kartą patvirtins tvirtas Nacionalinio susivienijimo pozicijas prieš birželį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus.

Šį mėnesį „Ipsos” atlikta atskira apklausa parodė, kad likus trims mėnesiams iki rinkimų, ši dešinioji partija turi 13 procentinių punktų pranašumą prieš E. Macrono frakciją.