infa.lt

infa.lt redakcijos apžvalga

Didžiulėje šalyje, turinčioje 11 laiko juostų, įrengta apie šimtą tūkstančių balsavimo punktų, kurie veiks iki sekmadienio. Pirmieji balsavimo punktai 8 val. vietos laiku atsidarė Tolimuosiuose Rytuose, Čiukotkoje ir Kamčiatkoje. Šiuose regionuose jau nufilmuota, kaip rusai į balsadėžes deda balsavimo biuletenius.

Pasaulio žiniasklaida įtemptai stebi kaip vyksta rinkimai, nors mažai kas turi abejonių, kad juos laimės dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Putinui dabar reikalingas didelis rinkėjų aktyvumas, kad pademonstruotų pasauliui palaikymą Rusijos rinkėjų tarpe. Dėl vieno jis gali būti ramus – tai dėl ekonominės situacijos.

Kaip jau buvo skelbta, Rusijos 2023 m BVP augo 3,6%, o TVF skelbia, kad šiais metais jis augs 2,5 proc. ES tokiomis perspektyvomis gali pasigirti vos keletas šalių, tad Putinas šiuo klausimu turi rimtą argumentą, kurį dažnai pabrėžia.

Sprendžiant iš oficialių pranešimų apie savanorių į kariuomenę srautą – invazija į Ukrainą nekelia Rusijoje tokio pasipriešinimo, koks buvo jos pradžioje. Nors tai gali būti ir propagandinis pateikimas. Niekas neturi tikros informacijos kiek iš tikro surenkama tų savanorių į karą. Tačiau aišku viena – Rusija karių fronte turi pakankamai.

Rinkimų teisę šalyje turi apie 110 mln žmonių, kuriems buvo parengta daugiau kaip 90 tūkst. balsavimo apylinkių. Rusijos VRK pranešė, kad parengė 114 mln biuletenių. Dalis rinkėjų balsuoja elektroniniu būdu. 8.00 (Lietuvos laiku) buvo pranešta, kad jau pabalsavo 500 tūkst rinkėjų.

Rusijos VRK praneša apie pirmuosius nesklandumus rinkimų apylinkėse – esą atsiranda samdytų žmonių, kurie į balsadėžes pila rašalą ir briliantinę žalumą, taip siekdami sugadinti rinkimų biuletenius. Jų tarpe ir vyrai, ir moterys. Neaišku kiek jų iš tiesų samdytų, o kiek veikia iš idėjos, tačiau iki 16.00 valandos (Lietuvos laiku) jau buvo sulaikyti 5 aktyvistai.

Aleksejaus Navalno aplinkos aktyvistai kviečia rinkėjus susirinkti visiems vienu laiku kovo 17 d. 12:00 valandą balsavimo apylinkėse, taip sutrikdant jų darbą. Valdžia į tai reaguoja skelbdama, kad tai būtų laikoma nesankcionuota akcija su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

Rinkimai vyksta karo Ukrainoje sąlygomis ir esant dideliam Vakarų spaudimui – kaip ekonominiam, taip ir politiniam bei informaciniame lauke.

Vakarų spaudimas prieš eilinius Rusijos piliečius labai padeda Putino planams sutelkti savo palaikymui Rusijos visuomenę.

Anksčiau skelbusi, kad sankcijos skirtos tik RF vadovybei ir tiems, kas palaiko bei organizuoja karą, vėliau ES jas nukreipė ir prieš eilinius RF piliečius, uždraudžiant jiems keliauti, o vėliau ir konfiskuojant jų vežamus asmeninius daiktus ir net automobilius, registruotus Rusijoje, įšaldant verslo lėšas ir t.t.

Ir pastebėtina, kad pradžioj, prasidėjus invazijai Ukrainoje, rusai nenorėdami kariauti bėgo į užsienį, tai dabar vyksta lėtas atvirkštinis procesas – jie pamatė, kad užsienyje jie niekam nereikalingi. Tiesa, už ką jie balsuos ir ar balsuos apskritai – nėra aišku, tačiau pats faktas, kad jie grįžta, apie ką skelbiama Rusijos žiniasklaidoje, savo darbą atlieka, skelbdamas – rusams geriausia Rusijoje. Su Putinu.

Rinkimai, kuriuos Vakarai skelbia neteisėtais, vyksta ir aneksuotose bei okupuotose Ukrainos teritorijose. Tikėtina, kad per visą balsavimų laikotarpį tas teritorijas atakuos Ukrainos karo pajėgos, siekdamos maksimaliai sutrukdyti jų pravedimą.

Rinkimus Rusijoje stebi Kinijos atstovai ir Vakarų žiniasklaida. Oficialių stebėtojų iš Vakarų ten nėra (oficialiai).

Išrinktojo RF Prezidento inauguracija įvyks 2024 m. gegužės 7 d. Jis, pagal naujas konstitucijos pataisas, pareigas eis šešerius metus, iki 2030 m. gegužės 7 d.

Šiandien Pasauliui svarbiausias klausimas yra ne tame, kas bus išrinktas (niekas neabejoja, kad V.Putinas), o tame, koks bus rinkėjų aktyvumas. Jis pademonstruos koks yra Putino politikos palaikymo mastas šioje šalyje.