infa.lt

Kriptovaliutos gavyba (Mining – kasimas) labai apkrauna kompiuterių procesorius, todėl sunaudojama daug elektros energijos ir dėl to daromas neigiamas poveikis aplinkai. Dabar Jungtinių Valstijų vyriausybė ketina su tuo kovoti – įvesti 30% elektros energijos mokestį kritovaliutos kasybos bendrovėms.

Ekspertai įspėjo, kad toks žingsnis ne tik neišspręs problemos, bet ir turės rimtų pasekmių.

Pastaruoju metu gana smarkiai populiarėja vadinamoji skaitmeninė valiuta, arba kriptovaliuta (populiariausia – bitkoinas). Žmonės, kurie užsiima jos gavyba, vadinami maineriais (kasėjais), o pats metodas – kasyba (angl. mining).

Kasybos metodas pagrįstas matematinių uždavinių sprendimu. Mainerio užduotis – iš milijonų kombinacijų rasti vieną ankstesnio bloko hašą (tam tikros matematinės bloko transformacijos rezultatą). Dėl atlygio vienu metu konkuruoja daug kasėjų. Tas, kuriam tai pavyko pirmam, gauna „iškastą” kriptovaliutą.

Kasyba labai apkrauna aparatūros procesorius, todėl sunaudojama daug elektros energijos (ji taip pat naudojama aušinimo sistemoms). Kembridžo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkų skaičiavimais, tokioms operacijoms kasmet sunaudojama 121,36 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos.

Vienam bitkoinui iškasti reikia vidutiniškai 266 000 kilovatvalandžių, tačiau, kadangi iškasama daug bitkoinų, iš viso šiam tikslui sunaudojama 0,69% pasaulio elektros energijos.

Pasak ekspertų, kriptovaliutos gavyba turi didelį trūkumą – poveikį aplinkai. Po kelerius metus trukusių tyrimų JT ekspertai priėjo išvados, kad dėl kasybos į atmosferą pateko beveik 86 mln. tonų anglies dioksido, o žmonija neteko galimybės naudotis 1,65 mlrd. tonų švaraus geriamojo vandens.

Dėl šios problemos daugelio šalių reguliavimo institucijos nori uždrausti kriptovaliutų kasybą arba rasti būdų, kaip sumažinti žalingą šio proceso poveikį supančiam pasauliui.

Pavyzdžiui, JAV vyriausybė kaip atsakomąją priemonę siūlo kasybos bendrovėms įvesti 30% elektros energijos mokestį. Toks punktas atsirado 2025 m. JAV biudžeto projekte.

Pagal šią iniciatyvą kriptovaliutų kasybos įmonės turės teikti valdžios institucijoms ataskaitas apie iš tinklo sunaudotos elektros energijos kiekį ir rūšį. Naujovė palies ir tuos mainerius, kurie patys gamina elektros energiją.

Mokestį planuojama įvesti etapais per trejus metus: 2025 m. bus taikomas 10% tarifas, 2026 m. – 20%, 2027 m. – 30 proc.

Įdomu tai, kad tai jau antras JAV vyriausybės bandymas įvesti mokestį už elektros energiją kasėjams. Pirmojo ėmėsi prezidento Džo Bideno administracija 2023 m. kovą, tačiau valdininkų pasiūlymas nepraėjo per Atstovų Rūmus ir Senatą. Tikėtina, kad tas pats nutiks ir su šia iniciatyva, galiausiai jai taip ir nepavyks priimti įstatymo.

Daugelis ekspertų, įskaitant kai kuriuos senatorius, kritikavo Bideno administracijos planą. Jie mano, kad tokiu būdu vyriausybė nori „nuslopinti bitkoinų plitimą Jungtinėse Valstijose ir pradėti centrinio banko skaitmeninės valiutos (CBDC) kūrimą”.

Jie taip pat mano, kad naujasis įstatymo projektas (jei bus patvirtintas) sulėtins kriptovaliutų kasybos pramonės augimą Valstijose – įvyks kasėjų pasitraukimas, dėl to bus prarasta didelė dalis biudžeto pajamų.

Kriptovaliuta Jungtinėse Valstijose laikoma turtu, o iš jos gaunamos pajamos apmokestinamos 15% mokesčiu.

Panaši situacija susiklostė ir Kinijoje 2021 m., kai ji uždraudė visus bitkoinų sandorius.

Dėl to Kinijos kasybos bendrovės perkėlė savo veiklą į tokias šalis kaip Kazachstanas, kur daugiau kaip 90% elektros energijos pagaminama naudojant iškastinį kurą, įskaitant anglį ir naftą.

Pažymėtina, kad žinia apie 30% mokesčio įvedimą Jungtinėse Valstijose pasirodė po to, kai bitkoinas vėl atnaujino istorinį rekordą ir viršijo 73 tūkst. dolerių vertės ribą.