infa.lt

„Kommersant” leidinio apžvalga apie tautas, kuriose vyrauja matriarchatas.

Žvilgtelėkime į tas vietas planetoje, kur viską kontroliuoja moterys. Pradėkime nuo vakarinės Sumatros salos dalies Indonezijoje. Čia kalnuose gyvena minankabajų tauta. Visa protėvių nuosavybė, įskaitant ryžių laukus ir būstus, šioje gentyje paveldima tik pagal moteriškąją liniją.

Vaikai perima motinos pavardę, o bet kas laikomas svečiu žmonos namuose. Vestuvių dieną jaunikis išvedamas iš savo būsto ir nuvedamas į nuotakos namus. Tradiciškai pakeliui giminaičiai pabarsto jam ant galvos pinigų, ryžių ir gėlių. Namuose moteris turi savo asmeninį kambarį, į kurį vyras gali įeiti tik jos noru ir tik naktį.

Bribri gentis gyvena Kosta Rikoje, Limono provincijoje. Kiekvieno šeimos klano galva čia yra seniausia ir labiausiai gerbiama moteris, ir būtent ji tvarko visus bendruomenės reikalus. Be kitų privilegijų, tik moterys gali gaminti kakavą, kurią gentis naudoja svarbiausiose religinėse apeigose.

Persikelkime į Kiniją, kur pasienyje su Tibetu gyvena Moso gentis, kurioje kiekviena moteris gali laisvai rinktis partnerius ir keisti juos taip dažnai, kaip nori, o vyras neturi teisės atsisakyti. Jei partneris jai nepatinka, ji gali jį išvaryti.

Pasitaiko, kad moteris net nežino, nuo ko gimė jos vaikas, todėl vaikai visada lieka motinos namuose ir yra auklėjami jos šeimoje. Panaši situacija yra ir kalašų tautoje Pakistane. Tik čia jie yra ne partneriai, o oficialūs vyrai, kuriuos galima keisti, kiek tik nori. Vyro niekas neklausia, jis tiesiog paimamas už rankos ir vedamas į vestuves.

Ir galiausiai Indijos Meghalajos valstija. Moterų valdžia čia nekvestionuojama ir apima visas gyvenimo sritis. Moterys tvarko finansus ir duoda nurodymus vyrams. Tačiau pastaruoju metu silpnosios-stipriosios lyties atstovams tokia padėtis atsibodo, ir vyrai pagaliau ėmė aktyviai kurti organizacijas savo teisėms ginti.

Tikriausiai tai normalu, rašo autorius, tačiau norėčiau paklausti: „Ar ne per vėlu, broliai?”.