infa.lt

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga griežtai smerkia Gabrieliaus Landsbergio ir Ingridos Šimonytės pareiškimus apie tai, kad Lietuva į Ukrainą turi siųsti savo karius, o Lenkija Lietuvos, karo atveju, negintų.

Tokie konservatorių pareiškimai skatina tikrovės neatitinkančios informacijos sklaidą, įstatymų ir Aljanso sutarčių interpretacijas, kurios neturi nieko bendra su realybe, kursto visuomenėje baimes ir nerimą.

Norime nuraminti Lietuvos žmones, kad NATO šalys, tarp jų ir Lietuva, yra įsipareigojusios padėti Ukrainai, nuolat siunčia ginklus bei humanitarinę pagalbą, tačiau siųsti karių į Ukrainą NEGALI net ir mokymo tikslais.

Esame patikimi partneriai NATO ir vadovaujamės kolektyvinės gynybos principais. Visos pratybos ir mokymai vyksta griežtai tik NATO narių teritorijoje.

Taip pat norime, kad Lietuvos piliečiams būtų aišku dėl šiomis dienomis socialiniuose tinkluose eskaluojamos informacijos, neva Lietuva siųs savo karius į Ukrainą, ir metų pabaigoje dėl to Seime buvo priimtas atitinkamas nutarimas.

Lietuva metų pabaigoje priėmė Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ (projektas Nr. XIVP-3387(2), kurį socialiniuose tinkluose, siekiant dar labiau įbauginti visuomenę, bandoma pateikti kaip leidimą siųsti Lietuvos karius į Ukrainą.

Pabrėžiame, kad šis nutarimas priimamas kasmet, atnaujinus mokymo programas ir misijas, kurių tvarka aiškiai reglamentuojama kituose dokumentuose – kariniai mokymai vyksta tik NATO valstybėse ir Ukrainos teritorijoje vykti negali.

NATO neprovokuoja konfliktų

NATO vadovybė jau ne kartą ragino politikus nepolitikuoti, nenaudoti karo temos rinkimuose, neskelbti žmones bauginančių, juo labiau su NATO strategijomis nesusijusių pareiškimų.

NATO veiksmai yra gynybinio pobūdžio. Aljansas privalo užtikrinti, kad šis karas neprasidėtų ir neišsiplėstų už Ukrainos ribų. Tiems, kurie kalba apie karių siuntimą į Ukrainą, turėtų būti aišku, kad bet kuriai iš NATO šalių įvedus karius į Ukrainos teritoriją,

Aljanso pajėgos įsiveltų į tiesioginį konfliktą su Rusija. Tai būtų destruktyvus veiksmas. Ukraina tai taip pat supranta, todėl jau ne kartą pati reagavo į panašaus pobūdžio politikų pareiškimus.

„Užsienio valstybės neįves savo karių į mūsų šalį, kol nebus išspręstas ginkluotas konfliktas Ukrainos teritorijoje. Be to, mes to neprašome. Mes sakome, duokite mums ginklų“, – spekuliacijas apie galimą karių dislokavimą jau pernai komentavo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Ukraina šiandien svarsto galimybes, kaip susigrąžinti į šalį emigravusius piliečius. Apie kitų šalių karius ji nekalba ir juo labiau nekviečia.

Kas spekuliuoja žmonių baimėmis?

Gėda, ciniška, žiauru, tačiau Lietuvos žmonės bauginami tik dėl to, kad karo tema yra vienos partijos rinkimų į Seimą ir kelių kandidatų į Prezidentus strategijos dalis. Deja, bet į tokią komunikaciją įsitraukia ir visuomenėje gerai žinomi asmenys, ir suklaidinti pavieniai asmenys, kurie arba nesuvokia savo kalbų pasekmių, arba sąmoningai kursto žmonių baimes. Tokią komunikaciją vienareikšmiai palaiko Rusijos politikai ir propagandistai, siekiantys destrukcijos ir neramumų Baltijos valstybėse.

Ką būtina žinoti? Šiemet Lietuvoje vyks ne tik treji rinkimai (LR Prezidento, Europos Parlamento, Seimo), bet vienos didžiausių karinių pratybų. Balandį vyks Lietuvos ir Lenkijos, gegužę – NATO, rudenį – vienos didžiausių mobilizacijos pratybų, kuriose dalyvaus ir įmonės, ir civiliai.

Vasarą Vašingtone (JAV) vyks NATO viršūnių susitikimas, kuriame dalyvaus Lietuvos Prezidentas. Karinė tema bus aktuali visus šiuos metus. Ja naudosis dabartinė valdžia, kuri negali pasigirti jokiais nuveiktais darbais.

Sveikatos, švietimo sistemos sugriautos, vyko precedento neturintys politinės korupcijos skandalai. Jeigu greitai perbėgtume akimis visų NATO valstybių politikų ir žiniasklaidos pasisakymus, Lietuvoje karo tema eskaluojama labiausiai, ir, mūsų žiniomis, tai daroma sąmoningai, siekiant įbauginti visuomenę, kad ji nesidomėtų šalies vidaus problemomis ir bijotų karo.

Taip, NATO kariai, tarp kurių – ir Lietuvos kariuomenė, ruošiasi, stiprina pozicijas, svarsto įvairiausius scenarijus, rengia įvairias kolektyvinės gynybos pratybas, tačiau nereiškia, kad tuoj pat prasidės karas.

Lietuvos kariuomenė, aiškiai žinodama savo misiją ir pareigas valstybei, reaguodama į išaugusį išsigandusių žmonių paklausimų kiekį, dar kartą viešai paskelbė, kad grėsmė Lietuvai nepakito nuo 2022 m., ir kad žmonės nesibaimintų – karo šiandien nebus.

Mes, Lietuvos valstiečiai ir žalieji, vadovaujamės objektyvia kariuomenės informacija. Mūsų atstovai atsakingai dirba Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete Seime, kur disponuojama visa informacija.

Tačiau neatsakingi gąsdinimai iš Lietuvos valdžios atstovų lūpų tęsiasi. Mes jau anksčiau klausėme, kodėl konservatoriai ciniškai išnaudoja karo temą rinkimams ir dirba prieš Lietuvą bei padeda Rusijos propagandistams?

Gąsdinimo chronologija

Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje jau pernai bandyta eskaluoti žinutę, esą Lietuva visais būdais bando organizuoti šalies karių siuntimą į Ukrainos frontą. Atsirado net tvirtinančių, neva ten priverstinai gali būti siunčiami net šauktiniai.

Lygiai prieš metus Jonas Ohmanas ir Vytautas Landsbergis pasiūlė, kad jau laikas į Ukrainą siųsti ne tik ginklus, bet ir karius. Dar pasiūlė burti tokią koaliciją NATO. Tačiau labai greitai sulaukė kritikos, kurios metu buvo pabrėžiama, kad Vakarų pagalba ginklais ir karine technika Ukrainai beprecedentė, o Lietuvos, kuri yra NATO narė, karių siuntimas negalimas.

Seimui priėmus biudžetą, iššoko Gabrielius Landsbergis su pareiškimais, kad mus tuoj užpuls Rusija ir visus išžudys, o NATO mūsų negins. Sulaukė dėl to didelės kritikos. Trumpam nurimo, tačiau praėjo metai nuo jo senelio pareiškimo apie karių siuntimą į Ukrainą, ir ta pati tema sugrįžo.

Tik dabar jau užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sveikina prasidėjusią diskusiją dėl karių siuntimo į Ukrainą. Jis pasigavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimą, kad ateityje neatmetama galimybė siųsti Vakarų karius į Ukrainą.

Vakarų lyderiai įvertino tokį Prancūzijos, kone mažiausiai teikiančios ginklų ir karinės technikos Ukrainai, prezidento pareiškimą, kuriam vienas pirmųjų paprieštaravo Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

E. Makronui priminta, kad NATO yra gynybinis blokas, kuris tiesioginio susidūrimo su Rusija neprovokuos. Taip pat E. Makronui jau šalies viduje pradėti kelti klausimai, kodėl Prancūzija gaili ginklų, tačiau negaili žmonių.

Agresorė perspėjo, kad konfrontacija su NATO bus neišvengiama, jei Aljansas dislokuos savo karius į konfliktą.

Tad dar kartą pabrėžiame, kad konservatorių ir kitų politikų pasisakymus, neva Lietuva turi siųsti karius į Ukrainą, laikome neatsakinga priešrinkimine komunikacija, kuria siekiama įbauginti visuomenę, kad ši negalėtų objektyviai įvertinti dabartinės valdžios nekompetencijos, klaidų ir žalingos valstybei politikos pasekmių.

Raginame Lietuvos žmones sekti Lietuvos kariuomenės informaciją ir nepakliūti į priešrinkiminius spąstus. Tai vyko ir Lenkijoje prieš rinkimus. Karo tema buvo sėkminga rinkimus laimėjusiai partijai. Akivaizdu, kad jos pavyzdžiu ciniškai seka ir Lietuvos konservatoriai, negalvodami apie pasekmes piliečiams ir šaliai.