infa.lt

lt.wikipedia.org

Per pastaruosius aštuonerius metus JAV padėjo Ukrainai įrengti 12 šnipinėjimo bazių prie sienos su Rusija, praneša amerikiečių „The New York Times” (NYT) leidinys.

CŽV esą padėjo apmokyti „naują Ukrainos šnipų kartą”, kuri veikė Rusijoje, Europoje, Kuboje ir kitur.

Dabar, rašo NYT, JAV žvalgybos agentūros teikia Ukrainai žvalgybinę informaciją raketų smūgiams, seka Rusijos karių judėjimą ir padeda išlaikyti šnipų tinklus.

Pasak laikraščio, prieš pat Rusijos kariuomenės invaziją Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui buvo pranešta, kad Ukrainą kontroliuoja CŽV ir britų MI6.

Partnerystės detalės dešimtmetį buvo griežtai saugoma paslaptis. NYT apklausė daugiau kaip 200 žmonių, tarp kurių buvo dabartinių ir buvusių Ukrainos, JAV ir Europos pareigūnų.

Laikraščio reporteris apsilankė viename iš tinklo objektų. Teigiama, kad 12 šnipinėjimo bazių beveik visiškai finansuoja ir iš dalies įrengia CŽV.

Aukšto rango Europos šaltinis laikraščiui sakė, kad kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2021 m. pabaigoje svarstė, ar pradėti invaziją į Ukrainą, jis susitiko su „vienos iš pagrindinių Rusijos šnipinėjimo tarnybų” vadovu.

Pastarasis esą pasakė prezidentui, „kad CŽV kartu su Didžiosios Britanijos MI6 kontroliuoja Ukrainą ir paverčia ją tramplinu operacijoms prieš Maskvą”.

Pasak NYT, „V. Putinas ir jo patarėjai neteisingai suprato esminę dinamiką”. CŽV „nepuolė į Ukrainą”, o JAV pareigūnai nenorėjo prie to prisidėti, baimindamiesi, kad ukrainiečiais negalima pasitikėti, ir nenorėdami taip provokuoti Kremliaus.

Situaciją 2015 m. pakeitė tuometinis karinės žvalgybos vadovas Valerijus Kondratiukas.

Jis atvyko į susitikimą su CŽV vadovo pavaduotoju ir be įspėjimo įteikė jam krūvą slaptų bylų. Netrukus iš V. Kondratiuko kabineto „reguliariai ėmė išeiti grupės CŽV pareigūnų su kuprinėmis, pilnomis dokumentų”. P. Kondratiukas laikraščiui aiškino, kad Ukraina norėjo „sukurti pasitikėjimo aplinką”.

Partnerystės pradžia galima laikyti 2014 m. vasario 24 d. – lygiai aštuonerius metus prieš tai, kai Rusija įvedė kariuomenę į Ukrainą.

Tuomet naujasis Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Valentinas Nalyvaičenka paskambino į CŽV ir MI6, paprašė padėti iš pagrindų atkurti vidaus žvalgybos tarnybą ir pasiūlė trišalę partnerystę.

„Taip viskas ir prasidėjo”, – sakė jis Niujorko laikraščiui. Vėliau į šalį atvyko tuometinis CŽV direktorius Džonas Owenas Brennanas. Jis išreiškė susidomėjimą bendradarbiavimu, tačiau pasiūlė, kad norėdami gauti JAV pagalbą anie turėtų teikti vertingą žvalgybinę informaciją.

Prezidento Baracko Obamos patarėjai baiminosi išprovokuoti Maskvą, todėl parengė slaptas taisykles, kurios „įsiutino ukrainiečius”. Buvo uždrausta teikti Ukrainai bet kokią pagalbą, galinčią sukelti mirtinų padarinių.

Vėliau, anot NYT, ukrainiečiai tapo „nepakantūs tam, ką laikė perdėtu Vašingtono atsargumu”, ir „pradėjo organizuoti žmogžudystes ir kitas mirtinas operacijas, kurios pažeidė sąlygas, su kuriomis, Baltųjų rūmų nuomone, ukrainiečiai esą sutiko”.

Teigiama, kad „įsiutę Vašingtono pareigūnai grasino nutraukti paramą, bet taip ir nenutraukė”. Buvęs JAV pareigūnas Niujorko laikraščiui paaiškino, kad santykiai stiprėjo, nes abi pusės matė naudą.

Slaptas bendradarbiavimas tęsėsi ir valdant Donaldui Trampui, ir Joe bidenui. Kaip pažymi NYT, nepaisant D. Trampo veiksmų, jo administracija dažnai eidavo kita kryptimi.

Pavyzdžiui, tuo metu CŽV vadovas Mike Pompeo ir patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas lankėsi Kijeve, kad pabrėžtų paramą partnerystei.

Santykiai tapo tokie stiprūs, kad CŽV pareigūnai liko Vakarų Ukrainoje net tada, kai Joe Bideno administracija likus kelioms savaitėms iki Rusijos kariuomenės įsiveržimo evakavo JAV personalą.

„Be jų nebūtume galėję pasipriešinti rusams”, – sakė buvęs Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Ivanas Bakanovas.