infa.lt

Net jei migrantų srautas į ES sustos, 2050 m. musulmonai vis tiek sudarys 11,2% Europos gyventojų, jei ne daugiau, rašo „American Thinker” leidinys. Pasak autoriaus, tai gresia pilietiniu karu prieš „netikėlius” europiečius. Ir politikai nieko su tuo nedaro.

Net jei visa migracija į Europą galutinai sustos (vadinamasis „nulinės migracijos” scenarijus), Europos musulmonų populiacija iki 2050 m. vis tiek išaugs nuo dabartinių 4,9% iki 7,4% gyventojų, teigiama 2017 m. Pew centro ataskaitoje.

Taip yra todėl, kad musulmonai yra gerokai jaunesni (vidutiniškai 13 metų) ir jų gimstamumas yra didesnis (vidutiniškai vienu vaiku šeimoje daugiau) nei kitų europiečių, o tai atitinka bendrą situaciją visame pasaulyje.

Ir tai vis dar yra scenarijus be migracijos srautų. Antrajame, „vidutinės” migracijos scenarijuje daroma prielaida, kad nekontroliuojamas pabėgėlių antplūdis nutrūks nuo 2026 m. vidurio, tačiau ir toliau išliks neseniai pasiektas „reguliarios” migracijos į Europą lygis (t. y. tų, kurie atvyksta ne prašyti prieglobsčio).

Pagal šį scenarijų iki 2050 m. musulmonai gali sudaryti net 11,2% visų Europos gyventojų.

Galiausiai toje pačioje ataskaitoje pateiktame „didelės” migracijos scenarijuje numatoma, kad 2014-2016 m. stebėtas rekordinis pabėgėlių antplūdis į Europą tęsis neribotą laiką, o jo religinė sudėtis bus panaši (musulmonai sudarys daugumą atvykėlių) – be „reguliarios” migracijos.

Pagal šį scenarijų iki 2050 m. musulmonai galėtų sudaryti 14% visų Europos gyventojų – beveik trigubai daugiau nei dabar, tačiau vis dar gerokai mažiau nei krikščionių bendruomenė ir netikintieji.

Pabėgėlių srautai pastaraisiais metais buvo itin dideli, palyginti su kelių pastarųjų dešimtmečių vidurkiu, ir jau pradėjo mažėti, nes Europos Sąjunga ir atskiros jos narės jau pakoregavo migracijos politiką griežtėjimo linkme.

Migracijos lygio ateityje numatyti neįmanoma, nes tai susiję ne tik su politinėmis ir ekonominėmis sąlygomis už Europos ribų, bet ir su kintančia ekonomine padėtimi bei vyriausybių politika žemyne.

Nors nė vienas iš šių scenarijų nepasitvirtins taip, kaip prognozuojama, kiekvienas iš jų pateikia apytikslius parametrus, pagal kuriuos galima įsivaizduoti kitokį rezultatą.

Pavyzdžiui, jei reguliari migracija išliks dabartinio lygio, o prieglobsčio prašytojai ir toliau atvyks ir gaus pabėgėlio statusą – nors ir panašiu mastu kaip per 2014-2016 m. išskirtinę migracijos krizę, – tai musulmonų dalis Europoje 2050 m. sudarys nuo 11,2 iki 14 proc.

Didėjant musulmonų migracijai, didėja konfliktų tikimybė. 2008 m. laikraštis „The Washington Post” citavo CŽV direktoriaus Maiklo Heideno (Michael Hayden) žodžius, kad Europos musulmonų populiacija ir toliau sparčiai didės.

Tuo pat metu Europos vietinių gyventojų gimstamumas toliau mažės. Musulmonų migrantų integracija kels rimtų iššūkių Europos valstybėms ir labai padidins pilietinių karų ir ekstremizmo tikimybę.

Pilietinis karas prieš „netikėlius” europiečius jau seniai prasidėjo. Istorinė trečioji išpuolių prieš Europos tvirtovę banga (cituojant istoriką Bernardą Lewisą) yra sėkmingiausia islamo užkariavimo kampanija moderniaisiais laikais. Musulmonai ne tik neslepia savo noro islamizuoti mūsų žemyną, bet ir visur garsiai tai deklaruoja.

Tai pabrėžia, kad pilietinio karo Europos šalyse scenarijus tebėra aktualus.

Šį karą prieš Europos daugumą vis dar vykdo tik imigrantai musulmonai. Vietiniai europiečiai ne tik yra bejėgiai prieš musulmonų išpuolius, bet ir savo pačių vyriausybių palikti likimo valiai.

Tačiau vyriausybė, apleidžianti savo žmonių gynybą, greitai praranda legitimumą – to mus moko istorija. Taigi pirmieji europiečiai jau pradėjo gintis nuo islamo grėsmės balsuodami prieš dabartinius valdininkus. Ateityje ši tendencija tik stiprės.