infa.lt

REUTERS nuotr.

Trečiadienį Europos Sąjunga susitarė įvesti naujas sankcijas Rusijai, pirmą kartą nukreiptas ir prieš žemyninės Kinijos bendroves, įtariamas padedančias Kremliui įsigyti uždraustų prekių.

ES pareigūnai iš esmės susitarė dėl 13-ojo sankcijų Rusijai paketo nuo 2022 m. vasario dėl jos agresijos prieš Ukrainą. Šis paketas yra vienas plačiausių, kuriuos inicijavo Briuselis.

Jis bus nagrinėjamas taikant rašytinę procedūrą ir oficialiai patvirtintas vasario 24 d.

Apribojimais siekiama kovoti su sankcijų apėjimu ir jie bus taikomi įmonėms visame pasaulyje, kaltinamoms tuo, kad jos tiekia Rusijai pažangiąsias technologijas ir ES pagamintus karinius produktus.

Į juodąjį sąrašą taip pat įtrauktos Turkijos ir Šiaurės Korėjos bendrovės.

Blokas anksčiau bandė nubausti kelias žemyninėje Kinijoje įsikūrusias organizacijas, tačiau Pekino pareigūnų skundai ir kai kurių valstybių narių abejonės sutrukdė šiam žingsniui.

Vis glaudesni Rusijos ir Kinijos ryšiai galiausiai paskatino Briuselį antrą kartą pabandyti įgyvendinti šią idėją.

Kinijos vyriausybės muitinės tarnybos duomenimis, 2023 m. Rusijos ir Kinijos prekyba pasiekė rekordinį lygį – daugiau kaip 240 mlrd. dolerių (213 mlrd. eurų). Šis skaičius viršijo abiejų šalių nustatytą 200 mlrd. dolerių tikslą.

Naujasis ES sankcijų paketas taip pat nukreiptas prieš Rusijos valdomas įstaigas, kurios užsiima iš Ukrainos pagrobtų vaikų perauklėjimu.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT), kuris įtariamus pagrobimus laiko karo nusikaltimais, Prezidentui Vladimirui Putinui išdavė arešto orderį.

Paketo patvirtinimas buvo sąmoningai suderintas su antrosiomis karo Ukrainoje metinėmis. Procesą stabdė Vengrija, kuri nori užkirsti kelią bet kokiems apribojimams Rusijos branduolinės energetikos monopolininkei „Rosatom”.

Rosatom” yra pagrindinis „Paks II” atominės elektrinės, kuri Vengrijai tiekia daugiau kaip 50% elektros energijos, plėtros rangovas.

Nepaisant nedidelių nesklandumų, baudos buvo patvirtintos likus trims dienoms iki savanoriško simbolinio termino, skirto pažymėti dvejus metus, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, priešingai nei pernai, kai blokas vos nepraleido šio termino.

Naujausiame pakete beveik visas dėmesys sutelktas į kovą su sankcijų vengimu – plačiai paplitusiu reiškiniu, kai vos tik užpildžius vieną spragą, atsiranda kita.

Kinija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Turkija, Kirgizija, Kazachstanas, Uzbekistanas, Serbija ir Armėnija jau kelis mėnesius yra ES dėmesio centre, o specialusis pasiuntinys Davidas O’Sullivanas skraido iš vienos šalies į kitą, bandydamas įtikinti šių šalių vyriausybes padaryti daugiau.

„Manau, kad turime būti realistai”, – gruodį „Euronews” sakė O’Sullivanas. – Visada bus tam tikro laipsnio apėjimo atvejų. Iš to galima uždirbti pinigų.”

Praėjusiais metais ES pristatė kovos su sankcijų apėjimu priemonę, pagal kurią blokas gali apriboti tam tikrus prekybos srautus su šalimis apskritai, o ne su konkrečiomis bendrovėmis.

Ši priemonė laikoma kraštutine priemone, o jos aktyvavimas priklauso nuo vienbalsio valstybių narių pritarimo. Tai kliūtis, kurios laikytis darosi vis sunkiau.